Naujienos Apie komandą

Keliauk su programėle „Būk detektyvas!“

2017-07-25

Vasarą taip sunku nustygti vietoje, taip norisi keliauti, atrasti, pažinti. Tam visiškai nebūtina vykti į tolimus kraštus – pakanka kiek atidžiau apsidairyti aplink. Kvapą kniaužianti gamta, svarbius istorijos vingius primenančios vietos, paslaptingos legendos ir ...

Vasarą taip sunku nustygti vietoje, taip norisi keliauti, atrasti, pažinti. Tam visiškai nebūtina vykti į tolimus kraštus – pakanka kiek atidžiau apsidairyti aplink. Kvapą kniaužianti gamta, svarbius istorijos vingius primenančios vietos, paslaptingos legendos ir intriguojantys pasakojimai – taip trumpai būtų apibūdinti naujuosius istorinius-mitologinius maršrutus po Trakų apylinkes, kuriuos sudarė Trakų rajono komanda „Trakas“ kartu su archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi, istoriku Virginijumi Savukynu, fotomenininku Algimantu Aleksandravičiumi, geografu Marijumi Pilecku ir kitais ekspertais. Nuo šiol šiuos maršrutus galima rasti ir LRT laidos „Istorijos detektyvai“ programėlėje „Būk detektyvas!“.

Apie programėlę

Kaip teigia programėlės kūrėjai, keliavimas su šeimomis po Lietuvą tampa vis populiaresnis, tačiau vis dar nelabai žinomi įdomūs objektai, o svarbiausia – įdomios nutikusios istorijos viename ar kitame miestelyje. Keliaujančiai šeimai tikrai bus įdomu sustoti mažame miestelyje ir pabandyti įveikti iššūkį ir tuo pačiu sužinoti įdomių istorijų.

Programėlė „Būk detektyvas!“ skirta visiems norintiems geriau pažinti Lietuvos istoriją. Ją naudodami galite įminti istorines mįsles, atskleisti savo miesto ar miestelio istoriją, palyginti, kaip įvairios vietos atrodo dabar ir prieš 50, 80 ar 100 metų. Programėlė automatiškai parodo senas nuotraukas tų objektų, kurie yra netoli jūsų.

Šiuo metu programėlėje įkelta per 200 nuotraukų, paskelbta apie150 iššūkių ir 30 maršrutų. O jei patys žinote kol kas neatrastų vietų, sukūrėte naują iššūkį ar maršrutą, programėlės kūrėjai kviečia jas dalintis su kitais. Programėlė pritaikyta iOS (iPhone) ir Android operacinėms sistemoms.

Apie trakiškių siūlomus maršrutus

Pirmasis maršrutas „Valdovų ir pirklių keliu po 700 metų“ kviečia prisiminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą ir leistis istoriniu Karaliaučiaus keliu. XV–XVII a. iš Vilniaus arba į jį vedė nemažiau kaip 27 keliai.

Maršrutas „Gediminas. Valstybės kelias“ veda Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo sūnėno, 1918 m. pasirašiusio Nepriklausomybės aktą, keliais.

Jei Jus žavi legendomis apipintos vietos, išbandykite maršrutą „Mistiškos Trakų apylinkės“ . Juo keliaudami sužinosit apie užburtą bažnyčią, galvų reikalaujančius ežerus, stebuklingus šaltinius, išsiaiškinsit, kur skamba varpai po žeme, ir t.t.

O jei mėgstate trumpus pasivaikščiojimus, tuomet kviečiam užsukti į Rūdiškes – vos 15 km. nuo Trakų nutolusį miestelį, išbandyti maršrutą „Pasivaikščiojimas po Rūdiškes“, o gal net leistis į lobio paieškas.

Už šių maršrutų sudarymą Trakų rajono jaunimui atiteko projekto „Gyvenu laisvai!“ apdovanojimas „Už tėviškės pažinimo skatinimą“. Maršrutus galite rasti ne programėlėje „Būk detektyvas!“, bet ir interneto svetainėse www.atraskrudiskes.lt ir www.bukdetektyvas.lt.

Kaip rašė didis pasakininkas Hansas Kristijanas Andersenas: „Gyventi – reiškia keliauti.“ Taigi, PIRMYN Į KELIĄ!

Komentarai
Komentarai: 0

Projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimui – vasaros medijų akademijos

2017-06-23

Projektas „Gyvenu laisvai!“ kasmet pasipildo vis naujomis veiklomis ir kviečia jaunimą bendrauti, įgyti naujų žinių bei prasmingai leisti laiką. Jau kitą savaitę projekto dalyviai susitiks vasaros medijų akademijose „Gyvenu laisvai, nes pažįstu medijas“ ...

Projektas „Gyvenu laisvai!“ kasmet pasipildo vis naujomis veiklomis ir kviečia jaunimą bendrauti, įgyti naujų žinių bei prasmingai leisti laiką. Jau kitą savaitę projekto dalyviai susitiks vasaros medijų akademijose „Gyvenu laisvai, nes pažįstu medijas“ Zarasų rajone. Birželio 26–27 d. akademijoje dalyvaus visaginiečiai, o birželio 28–29 d. – jaunimas iš Šalčininkų, Švenčionių, Trakų rajonų, Visagino ir Biržų. Į akademijas po brandos egzaminų sugūžės abiturientai, taip pat anksčiau baigę mokyklas ar vis dar jose besimokantys.

Akademijų metu jaunuoliai sužinos, kaip atsirinkti, sisteminti ir analizuoti informaciją, aiškinsis, kokios būna naujienos, kodėl svarbu kritiškai mąstyti, mokysis kurti medijų turinį, nagrinės gyvenimo tinkle ypatumus ir įtinklintas naujienas, kurs reportažus, ir t.t.

Užsiėmimus ves ir savo sukauptomis žiniomis dalinsis Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė, projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, žurnalistė Eglė Samoškaitė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, RU.DELFI.lt vyr. redaktorius Oleg Jerofejev.   

Žiniasklaidinio raštingumo mokymų programą remia Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos ambasados.

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškiai vis geriau pažįsta medijas

2017-06-06

Prieš pasineriant į vasaros atostogų malonumus, gegužės 29 d., Trakų rajono jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore Audrone Nugaraite ir naujienų portalo Delfi.lt vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene aiškinosi, kaip veikia ir kokią ...

Prieš pasineriant į vasaros atostogų malonumus, gegužės 29 d., Trakų rajono jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore Audrone Nugaraite ir naujienų portalo Delfi.lt vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene aiškinosi, kaip veikia ir kokią įtaką mums daro medijos.

Populiaraus portalo redaktorė supažindino jaunuolius su žurnalistinio darbo virtuve. „Sužinojom, iš kur žurnalistai gauna informaciją, kaip atrenka, kokias naujienas skelbti, o kurių – ne, – pasakoja Gabrielė Petruškevičiūtė. – Redaktorė atkreipė dėmesį, kaip svarbu net kelis kartus tikrinti informaciją, ir papasakojo istoriją, kaip portale paskelbus tikrovės neatitinkančią žiną, teko ją paneigti.“

Vertindama portalo Delfi.lt turinį, Gabija Arlauskaitė džiaugiasi, kad jame vis dažniau rašoma ne tik apie svarbiausius šalies, užsienio įvykius, bet ir apie paprastus žmones, sudėtingus jų likimus – kartais toks viešumas padeda išspręsti jų problemas.

Kaip jau įprasta, žiniasklaidinio raštingumo mokymai neapsieina be praktinių užduočių. Šį kartą, pasiskirstę grupėmis, jaunuoliai turėjo sukurti ar pasirinkti kokį nors personažą ir jo lūpomis išsakyti savo nuomonę apie melagingas naujienas (angl. „fake news“) arba žmogaus asmeninės informacijos apsaugą.

„Mūsų grupė pasirinko animacinio serialo heroję kiaulytę Pepa, kuri perteikė mūsų mintis apie tokius pažeidimus, kaip svetimų nuotraukų pasisavinimas, jų kėlimas į socialinius tinklus, ekrano vaizdo su asmeninėmis žinutėmis viešinimas, – pasakoja Dominyka Steponkevičiūtė. – Su šiomis problemomis ir mes susiduriam internete.“ Kitos komandos personažas – varlė Pepė – taip pat ragino saugoti privačią informaciją. „Elgis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi. Arba kitaip tariant – jei nori viešint, atsiklausk,“ – pataria Gabija. 

Jaunuoliai diskutavo, kaip priimam tą pačią informaciją, kai ją praneša skirtingi asmenys, veikėjai. „Dažnai nusprendžiam, kaip priimti informaciją, pagal tai, kas ją praneša. Gali pasirodyti, kad, pavyzdžiui, animacinio filmuko veikėjai kalba nereikšmingus dalykus, tačiau jei atidžiau jų paklausytume, manau, kitaip galvotume. O jei kalba žymus ar mums svarbus žmogus, net nesuabejojam jo žodžiais, net nepagalvoję pasinaudojam jo patarimais. Man atrodo, kad dažnai žmonės „sveria“ ne išgirstus dalykus, bet personažo, kuris juos ištarė, didybę,“ – mintimis dalijasi Ieva Arlauskaitė.

Anot merginos, deja, šiandien dažniau galima sutikti žmogų, kuris tiki viskuo, ką pamato, išgirsta, o ne tą, kuris tikrina informaciją. Dar blogiau, kai tokie žmonės stengiasi įtikinti kitus, ima kaltinti, komentuoti. „Perskaitę, pamatę, išgirdę žinias, susidarom tam tikrą nuomonę, jos nukreipia mus tam tikra linkme ir taip imam kažką kaltinti, kažką užjausti,“ – mano Ieva ir primena, kad ne viskas, ką sužinom, yra tiesa. „Mes daug kalbėjom, kaip atpažinti melagingą informaciją, buvo garsiai prabilta apie tai, kas labai svarbu ir turėtų rūpėti kiekvienam. Galbūt reikėtų atverti akis ir kitiems, kurie aklai viskuo tiki,“ – svarsto ji.

Žiniasklaidinio raštingumo mokymų programą remia Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada.

Komentarai
Komentarai: 0

Trakų rajono jaunimas aiškinsis, kokį poveikį turi medijos

2017-05-28

Šį pirmadienį (gegužės 29 d.) 12.15 val. Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje, įsikūrusioje Rūdiškių gimnazijoje, vyks paskaita-praktinis užsiėmimas „Medijų veikimas ir poveikis auditorijai“. Užsiėmimą ves profesorė Audronė Nugaraitė ir naujienų ...

Šį pirmadienį (gegužės 29 d.) 12.15 val. Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje, įsikūrusioje Rūdiškių gimnazijoje, vyks paskaita-praktinis užsiėmimas „Medijų veikimas ir poveikis auditorijai“. Užsiėmimą ves profesorė Audronė Nugaraitė ir naujienų portalo Delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Žiniasklaidinio raštingumo mokymų programą remia Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada.

KVIEČIAME VISUS AKTYVIAI DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškų rajono jaunimas mokėsi „neužkibti“ ant netikrų naujienų

2017-05-24

Nepraėjus nė savaitei po pirmojo žiniasklaidinio raštingumo užsiėmimo, Trakų rajono jaunimas panoro daugiau sužinoti, kaip nesusipainioti tarp tikrų ir netikrų naujienų, kaip atskirti, kur tiesa, o kur melas, ir sugūžėjo į antrąjį susitikimą su profesore Audrone ...

Nepraėjus nė savaitei po pirmojo žiniasklaidinio raštingumo užsiėmimo, Trakų rajono jaunimas panoro daugiau sužinoti, kaip nesusipainioti tarp tikrų ir netikrų naujienų, kaip atskirti, kur tiesa, o kur melas, ir sugūžėjo į antrąjį susitikimą su profesore Audrone Nugaraite. Šį kartą kūrybinėje dirbtuvėje kartu su ja lankėsi ir TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

„Daug kalbėjom, kaip atskiriame tikras naujienas nuo netikrų, kaip elgiamės, kai naujiena kelia abejonių, – pasakoja Gabrielė Petruškevičiūtė. – Trumpai tariant, tikra naujiena yra pagrįsta realiais faktais, joje nurodyti informacijos šaltiniai, ko nėra netikrojoje naujienoje.“

Anot Gabrielės, norint atskirti tikras naujienas nuo netikrų, vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į informacijos šaltinius, bet ir į komentarus. „Yra žmonių, kurie pastebėję neteisybę, suskumba ją ištaisyti ir komentaruose paaiškina, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Tačiau komentarus taip pat reikėtų vertinti atsargiai, kartais ir juose būna išgalvotų dalykų,“ –  kalba Gabrielė. Mergina tikina, kad pastebėjusi, jos nuomone, melagingą, išgalvotą informaciją, stengiasi apie tai įspėti savo artimuosius, kad šie neapsigautų.

O štai Gabija Arlauskaitė mano, kad kartais itin sunku kritiškai įvertinti naujienas, nustatyti, kaip viskas yra iš tikrųjų. „Jei kyla bent menkiausias įtarimas, reikia tikrinti, lyginti, ką kitos žiniasklaidos priemonės apie tai praneša,“ – sako mergina. Tiesa, Gabija prisipažįsta, kad kol kas neturi šio įpročio. „Jei kuo suabejoju, tai tiesiog nebeskaitau toliau. Žinau, kad taip negerai: reikėtų ne ignoruoti, bet pasidomėti, pranešti redakcijai ar parašyti komentarą, – kalba ji. – Deja, daugelis mūsų nesiima jokių veiksmų. Nors ir nesunku, tačiau taip nesinori rašyti komentarų, kai žinai, kad netrukus į tavąjį pasipils naujų komentarų griūtis, kuriuose greičiausiai tave užsipuls, žemins, ir tau teliks gintis, teisintis, eikvoti savo laiką įrodinėjimams.“

Anot Gabijos, tokie užsiėmimai kaip šis yra itin naudingi. „Mums, kaip ir daugeliui kitų žmonių, atrodo žiniasklaida negali meluoti – ji visada privalo rašyti tiesą. Tokie užsiėmimai padeda įsisąmoninti, kad ir žiniasklaidoje pasitaiko klaidų, kad negalima aklai ja pasitikėti, būtina reikia pačiam galvoti,“ – apibendrina mergina.

Žiniasklaidinio raštingumo mokymų programą remia Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.