Naujienos Apie komandą

Trakiškiai diskutavo apie laisvę su Andriumi Mamontovu

2016-10-15

Šį trečiadienį Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi ne kas kitas, o pats Andrius Mamontovas – gerai žinomas muzikantas, kurio dainos įstrigusios daugelio jaunuolių atmintin, su kuriuo dažnas nori susitikti ir gyvai pabendrauti.

„Iš pradžių ...

Šį trečiadienį Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi ne kas kitas, o pats Andrius Mamontovas – gerai žinomas muzikantas, kurio dainos įstrigusios daugelio jaunuolių atmintin, su kuriuo dažnas nori susitikti ir gyvai pabendrauti.

„Iš pradžių Andrius klausė, ką mums reiškia laisvė, vėliau – pasidalijo savo mintimis apie ją. Atlikėjas prisiminė pirmuosius bandymus pristatyti savo dainas, ir, anot jo, jei gyvenimas nebūtų pasikeitęs, jis nebūtų tiek daug pasiekęs,“ – įspūdžiais dalijasi Aistis Garbštas.

Anot Erikos Zalieckaitės, buvo labai įdomu išgirsti ir palyginti, koks buvo gyvenimas sovietiniais laikais, kai žinomas muzikantas dar mokėsi, ir koks jis yra šiandien.

„Andrius pasakojo įspūdžius iš įvairių kelionių, daugiausia – po Šiaurės Korėją. Tai labai uždara valstybė. Joje kiekvieną užsienietį lydi gidas. Čia negali savarankiškai eiti, važiuoti iš vienos vietos į kitą: pasakai vietą, kur nori nuvykti, ir tave iki jos nuveža, – naujomis žiniomis dalijasi Erika.  – Kai paklausai tokių dalykų, supranti, kad mes turim daugiau laisvės nei kitose šalyse.“

Anot Erikos, jaunuoliai su žinomu atlikėju taip pat aptarė, kas varžo žmonių laisvę. „Pirmiausia, tai mūsų baimės ir aplinkinių nuomonė, kuri lemia tam tikrus mūsų sprendimus, pasirinkimus,“ – sako ji.

Yra daug laisvės formų, tačiau Erika išskiria tris, jos manymu, svarbiausias. Pirmoji – laisvė reikšti, išsakyti savo nuomonę arba, kitaip tariant, saviraiškos laisvė. Antroji – laisvė priimti sprendimus. Trečioji – laisvė keliauti, tačiau, deja, šią laisvę kartais apriboja pinigų stygius.

Kaip pastebi Aistis, „tai ką išgirdom, nėra niekur aprašyta, tai gali sužinoti tik iš pirmų lūpų.“. „Visi patenkinti. Labai faina, kad galėjom gyvai pabendrauti su Andriumi, kurį iki šiol matydavom tik per televiziją.“. Kad susitikimas buvo sėkmingas patvirtina ir projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorės Trakų rajone Loretos Masienės žodžiai: „Nuotaika po susitikimo nuostabi.“

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškių laukia susitikimas su Andriumi Mamontovu

2016-10-10

Šį trečiadienį (spalio 12 d.) į Trakų rajono kūrybinę dirbtuvę, įsikūrusią Rūdiškių gimnazijoje, atvyksta populiarus muzikantas, prodiuseris, aktorius, daugelio įvairių apdovanojimų laureatas, buvusios legendinės grupės „Foje“ lyderis Andrius ...

Šį trečiadienį (spalio 12 d.) į Trakų rajono kūrybinę dirbtuvę, įsikūrusią Rūdiškių gimnazijoje, atvyksta populiarus muzikantas, prodiuseris, aktorius, daugelio įvairių apdovanojimų laureatas, buvusios legendinės grupės „Foje“ lyderis Andrius Mamontovas.

Jis su jaunimu diskutuos, kaip keičiasi gyvenimas, koks jis buvo sovietmečiu ir koks yra dabar, ką mus reiškia žodis „laisvė“, taip pat atsakys į kitus jaunimui aktualius klausimus.

Kartu su atlikėju kūrybinėje dirbtuvėje viešės ir su jaunimu bendraus jaunimo reikalų ekspertas, mokymų vadovas Marius Ulozas.

Paskatos-diskusijos pradžia – 14 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
mama 2016-10-17

Jau buvo susitikimas, smagus labai :) Atsiuntėme straipsniuką ir nuotraukų seniai :)

Komentarai: 1

Atgarsiai po Tautinių mažumų departamento atstovų apsilankymo Rūdiškėse

2016-09-22

Rugsėjo mėn. Rudiškių gimnazijoje, kur įsikūrusi projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, lankėsi Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės atstovai: direktorė Vida Montvydaitė, Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa ...

Rugsėjo mėn. Rudiškių gimnazijoje, kur įsikūrusi projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, lankėsi Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės atstovai: direktorė Vida Montvydaitė, Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė ir vyriausioji specialistė Aušra Šokaitienė, juristas Robert Duchnevič.

Svečiai bendravo su Rūdiškių gimnazijos direktore Jelena Ignatovič, projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatore Trakų rajone Loreta Masiene ir jame dalyvaujančiais mokiniais.

Kaip pasakoja L. Masienė, Tautinių mažumų departamento atstovai trumpai pristatė departamento veiklas, kvietė gimnazijos bendruomenę bendradarbiauti, domėjosi projektu. O komandos „Trakas“ nariai papasakojo, kaip dalyvavo paskaitose-diskusijoje, Tarptautinėje ateities lyderių mokykloje ir Kūrybiškumo akademijoje, sudarinėjo turistinius maršrutus, įveikė žygį Karališkuoju keliu, ir t.t.


Daugiau informacijos apie šį susitikimą galite rasti:

Trakų rajono savivaldybės interneto svetainėje:
http://www.trakai.lt/index.php?3887509439

Rūdiškių gimnazijos interneto svetainėje:
http://www.rudiskiug.trakai.lm.lt/archives/8647

Informaciniame portale:
http://trakietis.lt/naujienos/diena/tautiniu-mazumu-departamento-atstovu-viesnage-rudiskiu-gimnazijoje-proga-14320/

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškiai įvardijo didžiausius Lietuvos XX–XXI a. laimėjimus ir pralaimėjimus

2016-09-21

Šią savaitę Trakų rajono jaunimas kartu su istoriku dr. Norbertu Černiausku ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi diskutavo apie didžiausius Lietuvos XX–XXI a. laimėjimus ir pralaimėjimus.

N. Černiauskas neskubėjo „atversti ...

Šią savaitę Trakų rajono jaunimas kartu su istoriku dr. Norbertu Černiausku ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi diskutavo apie didžiausius Lietuvos XX–XXI a. laimėjimus ir pralaimėjimus.

N. Černiauskas neskubėjo „atversti kortų“ ir vis klausinėjo, kaip jaunimas supranta, kas yra laimėjimas, kokius juos žino, pan.  „Manau, kad didžiausias mūsų tautos laimėjimas – laisvė, t. y., kad tu gali laisvai bendrauti, keliauti, tobulėti, išreikšti save... Laisvės pojūtis leidžia žmogui geriau jaustis, o kai jis geriau jaučiasi, tai daugiau ir pasiekia,“ – mintimis dalijasi Karolina Franckevičiūtė. O štai Vilius Kumparskas žvilgteri į istorinius įvykius, kurie mums šį jausmą suteikė, ir mini lietuviškos spaudos atgavimą, kovą dėl laisvės, Nepriklausomybės atkūrimą.

Kaip pasakoja Akvilė Zalieckaitė, susitikimo dalyviai kalbėjo ne tik apie tautos, bet ir apie asmenines pergales. Tiesa, dažnai jos tapdavo visos tautos laimėjimais, pasididžiavimu. Čia būtų galima paminėti aviakonstruktorį Antaną Gustaitį, kuris išgarsino Lietuvą savo sukonstruotais ANBO lėktuvais. Dar vienas pavyzdys – lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjo ir menininko Jono Meko darbai.

Paskaitos-diskusijos dalyviai prie tautos laimėjimų taip pat priskyrė pergales krepšinio aikštelėje, kai kuriuos architektūros statinius. Be to, prisiminė Tarpukariu Lietuvą garsinusį sviestą ir tuometį ekonomikos pakilimą.

Gyvenime nebūna viskas tik balta arba juoda. Be pergalių būta ir pralaimėjimų, tačiau Simona Piatkovskaja į XX–XXI a. istoriją žvelgia optimistiškai ir mano, kad jų pasitaikė mažiau.

„Didžiausias pralaimėjimas – netolerancija, ypač, kitų tautų atžvilgiu. Man sveiku protu nesuvokiama žydų istorija. Kaip galima dėl visko juos kaltini, niekini, save iškeliant aukščiau?, – klausia Karolina. – Mes bandome, stengiamės kapstytis iš tos netolerancijos duobės. Jei dabar kurios nors šalies vadovas duotų įsakymą sunaikinti visą tautą, tikiu, kad kiti sukiltų, tam prieštarautų.“

„Buvo dalykų, kurie sukrėtė Lietuvą, bet tuo pačiu jie padėjo jai vystytis, eiti pirmyn, – mano Vilius. – Daugelį dalykų buvau girdėjęs anksčiau, tačiau, kai apie juos kalba toks istorikas kaip Norbertas, geriau supranti jų prasmę, reikšmę – tai jau nebe „sausi“ faktai iš istorijos vadovėlio.“

Baigiantis paskaitai-diskusijai už aktyvų dalyvavimą joje dr. N. Černiauskas Karolinai padovanojo knygą „Pirmykščio žmogaus kailyje: už ką mes skolingi akmens amžiaus žmogui?“.

Paskaitoje-diskusijoje taip pat dalyvavo Švedijos ambasados atstovai: antrasis sekretorius Samuel Persson ir informacinių ir kultūros projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė.

Komentarai
2016-09-23

Atrodo smagiai :)

Komentarai: 1

Trakiškiai nagrinėjo tautų santykius

2016-09-17

Praėjusią mokslo savaitę Trakų rajono jaunimas užbaigė dalyvaudamas paskaitoje-diskusijoje apie tautų santykius, kaip jie keitėsi nuo LDK iki šių dienų. Sukauptomis žiniomis su jaunimu dalijosi žurnalistas, publicistas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Rimvydas ...

Praėjusią mokslo savaitę Trakų rajono jaunimas užbaigė dalyvaudamas paskaitoje-diskusijoje apie tautų santykius, kaip jie keitėsi nuo LDK iki šių dienų. Sukauptomis žiniomis su jaunimu dalijosi žurnalistas, publicistas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Rimvydas Valatka.

Kaip pastebi užsiėmime dalyvavusi Gabrielė Petruškevičiūtė: „Buvo įdomu sužinoti, kokios tautos gyveno LDK laikais – jų buvo, berods, aštuonios ar net daugiau. Nors buvo skirtingi tikėjimai, tačiau visi čia draugiškai sutarė. Buvo ir kitokių valstybių: kur pagrindinė religija buvo viena, tačiau vis kildavo nesutarimai.“

Aistis Garbštas šių dienų tautų santykius apibūdina taip: „Būna visko, bet gal daugiau pykstasi,“ – sako jis ir priduria, kad pastebi tam tikras įtampas tarp lietuvių ir lenkų.  

O nuo ko priklauso, kokie bus tautų santykiai? Anot Ievos Arlauskaitės, pirmiausia, nuo mūsų pačių, kartais juos nulemia tam tikra akimirka ar vos vienas žodis. „Svarbu suprasti, kad skirtingų tautų žmonės gali galvoti kitaip. Kaip mes, taip ir jie turi savo papročius, tradicijas. Manau, kad dažnai atsitinka taip, kad dėl vieno žmogaus poelgio, nuvertinam ne tik tą žmogų, bet ir visą tautą,“ – mintimis dalijasi Ieva.

Remiantis 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, maždaug pusę Rūdiškių gyventojų sudaro lietuviai, kiek daugiau nei trečdalį – lenkai. Čia taip pat gyvena rusai, baltarusiais, ukrainiečiai ir kitų tautų atstovai.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.