Naujienos Apie komandą

Nemėžio jaunimas diskutavo apie medijų poveikį

2017-12-04

Prasidėjus gruodžiui Vilniaus rajono Nemėžio jaunimas kartu su žurnaliste, ilgamate portalo „Delf.lt“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir žurnalistu Vykintu Pugačiausku aiškinosi, kaip veikia medijos ir kokį poveikį jos turi ...

Prasidėjus gruodžiui Vilniaus rajono Nemėžio jaunimas kartu su žurnaliste, ilgamate portalo „Delf.lt“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir žurnalistu Vykintu Pugačiausku aiškinosi, kaip veikia medijos ir kokį poveikį jos turi auditorijai.

„Mokėmės atskirti tikras naujienas nuo netikrų, dar vadinamų „fake news“,“ – sako  Julius Urbonavičius.

Anot vaikino, straipsniai, kuriuose aprašomi tikri, realūs dalykai, dažniausiai turi autorių, juose būna nurodyti informacijos šaltiniai. Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ar straipsnyje atskleistos kelios skirtingos nuomonės ar tik viena, ar pateikti aiškūs, tvirti argumentai. O gal straipsnis parašytas pagal užsakymą, turi rėmėją ir atitinka tik jo interesus? „Šiuos dalykus nelengva pastebėti, todėl reikia būti atidiems,“ –pataria Julius.

Jaunuoliams buvo įdomu sužinoti, kaip kuriamos netikros žiniasklaidos priemonės. „Žiūrėjom vaizdo įrašą, kuriame rodė, kaip žmonių grupė iš anksto suplanavo, sukūrė televizijos kanalą, panašų į kitą TV kanalą, ir parodė reportažą, kaip dega chemijos gamykla. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo netiesa,“ – pasakoja Viljamas Jakšto.

Jį papildo Emilis Vilčinskas: „Tokie kanalai, portalai kuriami ir per juos skleidžiamos melagingos žinios siekiant suklaidingi. Paskleidus informaciją, jie ištrinami. Įdomiausia, kad visi žmonės tiki, kad jie yra informaciniai, kad ten tiesa.“ Kad išvengtume klaidingos informacijos, vaikinas siūlo įkurti organizaciją, kuri tikrintų visas žinias, ir visuomenei skelbtų tik patikrintą informaciją. O kol tokios organizacijos nėra, vaikinas žada neskubėti ir prieš darydamas išvadas tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose.

Užsiėmimo metu jaunuoliai nemažai diskutavo ir apie socialinius tinklus. „Socialiniai tinklai yra ypač pavojinga vieta naujienoms gauti – ten gali bet kas paskleisti bet kokią žinią. Ten ir pats gali toliau skleisti tokias žinias,“ – kalba Julius.  Kad netaptum išgalvotos, klaidinančios informacijos platintoju, pirmiausia, turi įsitikinti jos patikimumu arba, kaip sako Julius, „gerai išnagrinėti šaltinius, autorius ir išsiaiškinti, ar tai nėra kažkieno remiama propaganda“.  

„Supratom, kokią milžinišką galią turi socialiniai tinklai. Jie gali priversti žmones panikuoti, nerimauti, o gal net protestuoti ir sukelti riaušes. Džiaugiuosi, kad daugiau apie tai sužinojau, nes ir pats informaciją gaunu iš socialinių tinklų,“ – apibendrina Julius.

Komentarai
Komentarai: 0

Nemėžio jaunimas susipažins, kokį poveikį turi medijos

2017-12-04

Š. m. gruodžio 5 d. 12.45 val. Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Nemėžyje vyks žiniasklaidinio raštingumo mokymai su žurnaliste, ilgamatė portalo „Delf.lt“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaitė-Budriene ir žurnalistu Vykintu Pugačiausku.

Jaunuoliai kartu su ekspertais diskutuos, kaip veikia medijos ir kokį poveikį jos turi auditorijai.

KVIEČIAME VISUS DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Nemėžio jaunimas aptarė, kas svarbu vartojant medijas

2017-11-21

Paskutiniam rudens mėnesiui persiritus į antrą pusę, š. m. lapkričio 17 d., Vilniaus rajono Nemėžio kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi projekto „Gyvenu ...

Paskutiniam rudens mėnesiui persiritus į antrą pusę, š. m. lapkričio 17 d., Vilniaus rajono Nemėžio kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iš iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas, apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir TV žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Jaunuoliai kartu su jais aptarė, kokių grėsmių gali kilti vartojant medijas ir kaip jų išvengti.

Anot kalbintų jaunuolių, šiais laikais žiniasklaida nebėra tik žinių šaltinis, pasitaiko atvejų, kai ji tampa manipuliacijos įrankiu. Taip atsitinka, kai paskleidžiamos netikros, išgalvotos naujienos, kurios dažniausiai vadinamos „fake news“.

Erik Podoliak tikina, kad anksčiau buvo girdėjęs šį terminą, tačiau tik po šio susitikimo suprato, ką iš tikrųjų jis reiškia ir kodėl tokių naujienų reikia saugotis.

„Tai melagingos žinios, kuriomis siekiama suklaidinti skaitytojus, žiūrovus,“ – taip vadinamąsias „fake news“ apibūdina Evelina Lanevska. O kaip tokios naujienos atsiranda? „Manau, už jų stovi kažkieno interesai, kurių šiomis naujienomis bandoma pasiekt,“ – priduria mergina.

Jos teigimu, tokios naujienos ypač išplito pastaruoju metu, prie to itin prisidėjo masinis interneto vartojimas. „Ne tik jaunimas, bet ir beveik visi kiti leidžia laika internete, ieško informacijos, skaito portalus, bet net neįtaria, kad gali būti suklaidinti,“ – pastebi Evelina.

Tai, ką gi šiomis naujienomis daryti? Ar įmanoma joms kaip nors atsispirti? Anot jaunuolių, pirmasis vaistas – kritinis mąstymas, kurio jie ir mokosi šiuose projekto užsiėmimuose.

„Negalime vienareikšmiškai pasitikėti straipsnių antraštėmis, tekstais. Reikėtų plačiau pasidomėti tema, apie kurią skaitome, susipažinti, ką kiti apie ją rašo. Budrumas ir pastabumas yra tos savybės, kurių reikia šiandieniniam žmogui, siekiant išvengti grėsmių, sklindančių per medijas,“ – mano Erik.

Jaunuoliai tikisi, kad pavyks įgytas žinias pritaikyti kasdieniame gyvenime įdėmiau skaitant ar žiūrint žinias.  

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas susipažins su sąmoningu medijų vartojimu

2017-11-15

Š. m. lapkričio 17 d. projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinėje dirbtuvėje Vilniaus rajone, Nemėžyje, vyks žiniasklaidinio raštingumo mokymai kartu su projekto vienu iš iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininku, apžvalgininku Vytautu Bruveriu ir TV žurnaliste Jolanta Svirnelyte.

Jaunuoliai kartu su svečiais diskutuos apie sąmoningą medijų vartojimą, kaip ir kokių grėsmių jis gali padėti išvengti.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas budino kritinį mąstymą

2017-10-27

Rudeniui persiritus antrą pusę, vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių – Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje – prasidėjo žiniasklaidinio raštingumo mokymai. Pirmąjį užsiėmimą vedė žurnalistas ...

Rudeniui persiritus antrą pusę, vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių – Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje – prasidėjo žiniasklaidinio raštingumo mokymai. Pirmąjį užsiėmimą vedė žurnalistas Virginijus Savukynas ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Jaunuoliai kartu su ekspertais aptarė tradicines (laikraščius, televiziją, radiją) ir taip vadinamas naująjasis (tinklaraščiai, socialinės medijos ir kt.) žiniasklaidos priemones, aiškinosi, kaip skirtingai galima pranešti apie tuos pačius įvykus, ir kodėl negalima viskuo pasitikėti, ką perskaitom ar išgirstam.

Anot Karinos Kodytės, tai gerai iliustruoja per mokymus nagrinėta pasaka apie Raudonkepuraitę. „Remiantis šia pasaka, galima parašyti visiškai skirtingus straipsnius, pavyzdžiui, „Gyvūnai puola žmones“, „Medžiotojas – didvyris“, „Medžiotojas – brakonierius“ ar „Motina – nusikaltelė“. Visuose straipsniuose bus kalbama apie tą pačią situaciją, tačiau bus pakeistos, pridėtos tam tikros detalės. Tarkime, viename straipsnyje bus paminėta, kad medžiotojas išgelbėjo žmones, o kitame – kad nužudė vilką ne medžioklės sezonu,“ – pasakoja Karina.

Merginos teigimu, keičiant ar pridedant tam tikras detales, bandoma suklaidinti skaitytojus, formuoti tam tikrą jų nuomonę. Karina iš karto pateikia dar vieną pavyzdį, kaip manipuliuojant informacija bandoma „nusikratyti“ atsakomybės. „Vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Vietoj to, kad pripažintų šį faktą, jis nukreipia dėmesį ir kalba apie tai, kad automobilis buvo prastai suremontuotas, kad kelias buvo slidus, ir panašiai.“

Anot Karinos, norint sužinoti, kaip viskas buvo iš tikrųjų, žurnalistas turėtų vykti į įvykio vietą, pakalbinti įvykį mačiusius liudininkus, palyginti jų versijas su vairuotojo žodžiais, peržiūrėti automobilio vaizdo registratoriaus įrašą, įvertinti kelių slidumą, ir t.t.

Skaitytojai taip pat turėtų išlikti budrūs, kelti klausimus, nepasitikėti viskuo, ką skaito, mato. „Reikėtų paskaityti keletą straipsnių ar pažiūrėti keletą reportažų apie tą patį įvykį, atrasti tą informaciją, kuri sutampa, ir pagal ją susidaryti savo nuomonę,“ – kalba Karina. Jai antrina ir Inesa Kiselytė: „Reikia domėtis plačiau, skaityti ir analizuoti kelis šaltinius, daugiau dėmesio skirti tiems straipsniais, kuriuose pateikta informacija iš kelių šaltinių.“  

Atsakingas ir kritiškas informacijos vertinimas yra pilietiškos, sąmoningos visuomenės požymis, todėl susitikime nemažai dėmesio buvo skirta ir šiai temai. Jaunuoliai diskutavo, ar jie jaučiasi savo valstybės šeimininkais, kaip galima keisti supančią aplinką, ir pan.

Iveta Kemėšytė mano, kad balsavimas ir savo valios išreiškimas rodo, kad esame valstybės šeimininkai. Tačiau mergina atkreipia dėmesį, kad buvimas šeimininku nereiškia, kad kuris nors iš mūsų galime valstybę savintis – ji yra mūsų visų bendra, tad turime ją ne savintis, bet kartu prisidėti prie jos gerovės.

Valstybės šeimininku jaučiasi ir Julius Urbonavičius, nes, kaip jis pats teigia, „turi žodžio, religijos ir minčių laisvę, galimybę balsuoti, skųstis, keist savo šalį“. Vaikino nuomone, „kiekvienas žmogus, kuris save tobulina, mokosi ir rūpinasi kitų bei savo gerove gali jaustis savo šalies šeimininku“.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.