Naujienos Apie komandą

Pagirių jaunimas nagrinės medijų turinį

2017-12-04

Š. m. gruodžio 5 d. 10.20 val. Vilniaus rajono Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje lankysis LRT radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė. Ji kartu su jaunimo dalinis savo žunrnalistinio darbo patirtimi ir papasakos, kaip konstruojamas medijų turinys.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas susipažino su pabėgėlių vaikais

2017-11-30

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, kartu su režisiere Karolina Žernyte statantis pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, skirtingų tautų santykius, nutarė savo akimis įsitikinti, kaip gyvena į Lietuvą atvykę kitų šalių piliečiai ir tiesiogiai su jais pabendrauti. Besibaigiant ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, kartu su režisiere Karolina Žernyte statantis pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, skirtingų tautų santykius, nutarė savo akimis įsitikinti, kaip gyvena į Lietuvą atvykę kitų šalių piliečiai ir tiesiogiai su jais pabendrauti. Besibaigiant lapkričiui, jie susitiko su pabėgėlių vaikais priėmimo centre Rukloje.

„Tai buvo darželinukai ir pradinių klasių mokiniai, daugelis jų kalbėjo rusiškai, viena mergaitė – angliškai. Su šiais vaikais greitai radome bendrą kalbą, jie džiaugėsi mūsų apsilankymu – tik nežinau kodėl: ar dėl to, kad jiems trūksta dėmesio,  bendravimo, ar tiesiog, kad jie vaikai,“ – mintimis dalijasi Karolina Jadzevičiūtė.

Pagirių jaunuoliai stengėsi į šių vaikų širdis įnešti kuo daugiau kalėdinės dvasios, supažindinti su lietuviškomis baltomis žiemomis – juk galbūt kai kurie vaikai jų dar nematė. Iš pradžių visi kartu lankstė ir karpė snaiges. Vėliau jaunuoliai, pasitelkę pojūčių teatro elementus, pristatė savo kūrybos pasaką apie kurmio Kalėdas. „Viena mūsų komandos narių Estela sekė pasaką ir vertė ją į rusų kalbą, kad visi suprastų. O mes stengėmės kuo labiau į tą pasaką įsijausti, parodyti, kaip einam pas kurmį į svečius, kartu su juos žiūrim žiemiškus paveiksliukus, – pasakoja Karolina. – Supratom, kad tai tokie pat vaikai kaip ir kiti, juos džiugina tie patys dalykai kaip ir mus.“

Nors vaikai buvo linksmi, gerai nusiteikę, Šarūnas Šibirkštis prisipažįsta: „bent man buvo labai sunku džiaugtis, juoktis, šypsotis ir žaisti su tais vaikais, kai nujauti, ką jie patyrė.“ Anot vaikino, jie buvo atvykę iš tokių tolimų šalių kaip Sirija, Kirgizija.

Karolinos teigimu, labai norėjosi apie šiuos vaikus daugiau sužinoti, tačiau buvo baisu bent ko asmeniškesnio klausti: „juk mes nežinom, kaip jie jaučiasi viduje, kokia buvo jų kelionė į Lietuvą, ką jiems tekto patirti, todėl buvo baisu peržengti ribą.“

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas lankysis pabėgėlių priėmimo centre Rukloje

2017-11-26

Š. m. lapkričio 28 d. Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, kartu su režisiere Karolina Žernyte statantis pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, skirtingų tautų santykius, lankysis pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, kur susipažins ir bendraus su iš kitų šalių į Lietuvą atvykusias vaikais.

Jaunuoliai ketina pamokyti vaikus karpyti snaiges, pristatyti jiems savo sukurtą pasaką ir kartu smagiai praleisti laiką.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas dalyvavo K. Žernytės pojūčių spektaklyje „Akmuo. Vanduo. Geluonis“

2017-11-26

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, statantis pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, skirtingų tautų santykius ir požiūrį į kitus, šio meno paslapčių ir kūrybinių idėjų semiasi iš profesionalų. Režisierės Karolinos Žernytės kvietimu, projekto „Gyvenu ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, statantis pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, skirtingų tautų santykius ir požiūrį į kitus, šio meno paslapčių ir kūrybinių idėjų semiasi iš profesionalų. Režisierės Karolinos Žernytės kvietimu, projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai lankėsi jos režisuotame pojūčių spektaklyje „Akmuo. Vanduo. Geluonis“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Kaip pasakoja Martynas Mikučionis, režisierė pakvietė dalį jaunuolių tapti aktyviais šio spektaklio dalyviais, t. y., būti scenoje ir užrištomis akimis panirti į savo pojūčius. Tuomet turbūt ji dar nenujautė, kad atsiras tiek daug norinčių tai išbandyti. Taigi, kad paaiškėtų spektaklio veikėjai, teko pravesti mažą žaidimą-burtus.

Netekę regėjimo spektaklio dalyviai buvo grąžinami prie to, kas sava, bet kartu labiausiai tolima – savo paties kūno. Sužadintos ir paaštrėjusios juslės ėmė sąveikauti, išlaisvino vaizduotę. „Spektaklyje buvo paliesti patys jautriausi, intymiausi žmogaus gyvenimo momentai – gimimas, mirtis, virsmai iš vienos būsenos į kitą, – pasakoja į spektaklį įsitraukusi Karolina Jadzevičiūtė. – Prisiminiau savo močiutę, kaimą. Buvo nemažai senųjų papročių motyvų, pavyzdžiui, laidojimo apeigų, kai gulėjom ant grindų ir jutom, kaip kažkas ant mūsų krenta.“

Spektaklį stebėjusio Martyno teigimu, pojūčiams sužadinti buvo naudojami įvairiausi daiktai, garsai, technikos. Pavyzdžiui, siūloma pauostyti vieno gėrimo, atsigerti – visiškai kito ir lyg atrodo, kad geri tai, ką uostei. Nematantiems spektaklio dalyviams susiorientuoti erdvėje padėjo vedantys aktoriai, su kuriais jie buvo susirišę virvutėmis.

„Ne pirmą kartą dalyvavau pojūčių spektaklyje, tačiau kiekvienas kartas, kai tu užmerki akis, vis kitoks,“ – sako Karolina. Anot merginos, pojūčių teatro sėkmė itin priklauso nuo jo dalyvių, kaip jie ateina nusiteikę, kiek yra linkę atsiverti, leistis į prisiminimus. „Jei dalyviai bus užsisklendę, neatsivers, tai ir jų pojūčiai bus paviršutiniški, – sako ji. – Dar labai svarbu, kad spektaklio dalyvis ir jam priskirtas vedantis aktorius užmegztų ryšį, kad nematantis juo pasitikėtų, jaustųsi saugiai.“

Kaip pasakoja Martynas, daug gilesni pojūčiai prabunda net tuomet, jei pats nedalyvauji spektaklyje, o tik viską stebi iš šalies. „Nors mačiau, kas vyko scenoje, tačiau suskambę garsai, pavyzdžiui, sutartinės, stiprus lietaus barbenimas į stogą, pažadino daug prisiminimų, ypač – susijusių su kaimu, rugiapjūte,“ – mintimis dalijasi  vaikinas.

Jo teigimu, pažadinti pojūčiai skatino atsigręžti į praeitį, prisiminti senuosius baltų papročius. „Po spektaklio kilo dar daugiau klausimų apie senovę, mūsų protėvius, senąją baltų kultūrą. Atrodo atsirakino spyna, kuri buvo užrakinusi smalsumą, norą domėtis savo protėviais, kaimo gyvenimu, – atvirauja Martynas. – Akys kartais yra aklos, todėl reikia ieškoti širdimi.“

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas vis drąsiau atveria savo pojūčius, interpretuoja

2017-11-21

Kai į Vilniaus rajono Pagirių kūrybinę dirbtuvę atvyksta režisierė Karolina Žernytė ir dramaturgė Sandra Bernotaitė, čia niekad nebūna nuobodu. Šią savaitę (lapkričio 21 d.) jaunuoliai kartu su šiomis menininkėmis vėl leidosi į pojūčių kelionę, improvizavo ir ...

Kai į Vilniaus rajono Pagirių kūrybinę dirbtuvę atvyksta režisierė Karolina Žernytė ir dramaturgė Sandra Bernotaitė, čia niekad nebūna nuobodu. Šią savaitę (lapkričio 21 d.) jaunuoliai kartu su šiomis menininkėmis vėl leidosi į pojūčių kelionę, improvizavo ir kūrė pasakas.

„Prieš susitikimą jaučiaus šiek tiek pavargus, bet viena, antra užduotis ir vėl visa atgyjau,“ – pasakoja Raminta Slavinskaitė. „Tos užduotys padėjo suprasti, kokios netikėtos asociacijos gali būti, kaip svarbu kuriant atsipalaiduoti, nebijoti improvizuoti,“ – priduria Šarūnas Šibirkštis.

Štai viena užduočių: jaunuoliai sustoja ratu, 2–3 drąsiausieji stipriai užmerkia akis ir stoja į rato vidurį, o visi kiti netrukus ima barbenti į grindis, skleisti neaiškius garsus, smarkiai judėti, liestis... Vėliau rato nebelieka, tačiau žaidimas tęsiasi: jau kiti jaunuoliai visiškoje tamsoje bando susivokti, pajausti, kas vyksta aplink. „Visi aplink mane judėjo, glaustėsi, šiek tiek suglumau, kai pajutau jų alsavimą tiesiai į save, – pojūčiais dalijasi Raminta. – Nežinau, ar dėl to, kad dabar daug apie tai kalbam, bet kelias akimirkas pasijaučiau lyg pabėgėlė – viena, dideliame mieste, apsupta skubančios, nesuprantamai kalbančios minios. Atrodė, kad ta minia mane spaudžia, kad tarp jų esu viena kitokia.“

Vėliau jaunuoliai kartu kūrė kolektyvines pasakas. „Pasakos buvo susijusios su žiema. Vienas užrašo pasakos pavadinimą ir perduoda lapa su juo kitam, šalia sėdinčiam. Tas užrašo pasakos pradžią ir perduoda lapą dar kitam, kuris toliau tęsia pasaką ir vėl perduoda kitam,“ – pasakoja Julija Balabinskaitė. Anot jaunuolių, tokiu būdu sukurtos pasakos buvo itin šmaikščios, kupinos nenuspėjamų įvykių. Julija pastebi, kad apjungus šių pasakų motyvus būtų galima sukurti vieną didesnę pasaką ir pasekti ją nuvykus į pabėgėlių priėmimo centrą.

Jaunuoliai nekantriai laukia artėjančio susitikimo su pabėgėliais ir turi keletą idėjų, ką dar galėtų kartu su jais nuveikti, pavyzdžiui, karpyti snaiges, pasigaminti tradicinių valgių ar kt. „Kiek žinau, tai bus jauni žmonės. Norėtųsi su jais pasidalinti šiluma, paskleisti Kalėdinę dvasią, pristatyti mūsų švenčių tradicijas ir daugiau sužinoti apie jų,“ – kalba Simonas.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.