Naujienos Apie komandą

Prie Pagirių jaunimo komandos jungiasi režisierė Karolina Žernytė

2017-09-26

Š. m. rugsėjo 26 d. (antradienį) Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių jaunimas susitiks su režisiere, Pojūčių teatro sumanytoja ir įkūrėja Karolina Žernyte ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės ...

Š. m. rugsėjo 26 d. (antradienį) Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių jaunimas susitiks su režisiere, Pojūčių teatro sumanytoja ir įkūrėja Karolina Žernyte ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

Jaunuoliai kartu su jomis aptars kuriamo pojūčių spektaklio idėją, nuveiktus ir laukiančius darbus.
----------
Trumpai apie K. Žernytę:

Karolina Žernytė – režisierė, aktorė lėlininkė, Pojūčių teatro sumanytoja ir įkūrėja, UNIMA (tarptautinės lėlių teatro asociacijos) Lietuvos tarybos narė.

2010 m. birželį debiutavo kaip režisierė (idėjos autorė, libreto bendraautorė ir aktorė) su diplominiu spektakliu akliesiems ir regintiesiems „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“, kuris pristatytas festivaliuose „Tallinn Treff“ (Estija, 2010), „Worlds First International Festival of Puppetry Schools“ (Rusija, 2010), „Jauno teatro dienos“ Klaipėdoje (2014) ir „Spoffin“ gatvės teatro festivalyje Olandijoje (2014). 2011 m. už spektaklį režisierei skirtas apdovanojimas „Jaunoji lėlių teatro viltis“. Jis taip pat buvo vaidintas visoje Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių bendruomenėms, bibliotekose, mokyklose ir kitose visuomeninėse įstaigose.

Vėlaiu režisierė pastatė spektaklius „Tavo akys mane matė“ (2012), „Gegužės naktis“ (2013), „Ežiukas ir rūkas“ (2014),  „Akmuo vanduo geluonis“ (2014), „Kalifas gandras“ (2015),  „Pirmapradis“ pagal šveicarų psichiatro, analitinės psichologijos kūrėjo Carlo Gustavo Jungo biografiją ir idėjas (2016), „Atvira oda“ (2017).

2014 m. apdovanota Boriso Dauguviečio auskaru už sėkmingas naujų teatrinės raiškos priemonių paieškas spektakliuose akliesiems ir regintiesiems „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“ ir „Akmuo vanduo geluonis“. Už spektaklį  „Akmuo vanduo geluonis“ 2014 m. taip pat nominuota Auksiniam scenos kryžiui už geriausią darbą lėlių ir objektų teatro srityje.

Spektaklis „Gegužės naktis“ festivalis „Arlekin“ Sankt Peterburge gavo diplomus „Geriausias eksperimentas“, „Vaikų akimis“, taip pat rėmėjų „Radio Rossija“ diplomą ir festivalio komisijos specialųjį prizą. Jis taip pat buvo nominuotas geriausio eksperimento kategorijoje profesionalių teatrų festivalyje „Auksinė kaukė“ ir geriausio socialinio eksperimento kategorijoje festivalyje „Teatralo žvaigždė“.  

Spektaklis „Ežiukas ir rūkas“ 2015 m. gavo nacionalinės Tatarstano respublikos premijos „Tantan” apdovanojimą „Už kūrybišką socialiai reikšmingo projekto įgyvendinimą“ ir „Čelnų oskarą“ Naberežnije Čelnų miesto Kultūros darbuotojų apdovanojimuose.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas svarstė apie pabėgimą ir kūrė naujas istorijas

2017-06-01

Beįžengiant į vasarą, gegužės 31 d., Vilniaus rajono Pagirių jaunimas susitiko su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite, su kuriomis toliau gilinosi į pabėgimo temą, tęsė kūrybinius ieškojimus.

„Užsiėmimą pradėjo dramaturgė Sandra. Ji ...

Beįžengiant į vasarą, gegužės 31 d., Vilniaus rajono Pagirių jaunimas susitiko su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite, su kuriomis toliau gilinosi į pabėgimo temą, tęsė kūrybinius ieškojimus.

„Užsiėmimą pradėjo dramaturgė Sandra. Ji peržiūrėjo mūsų komandos narių šį pavasarį pastatytą spektaklį „21 gramas. Vosilkos“, tad nemažai kalbėjom, kaip gimė jo idėja, kaip buvo rašomas scenarijus. Analizavom pabėgimo motyvą, kuris spektaklyje reiškia ne fizinį veiksmą, bet emocinį išsilaisvinimą nuo tremties realybės, kad joje nepalūžtum,“ – pasakoja Austėja Roberta Bojarinaitė.

Vėliau jaunuoliai praktikavosi imti vieni ir duoti interviu. „Sandra pateikė žodžius – vardas, meilė, kelionė, baimė, liga, mirtis, žmogus, nuotykis, gyvūnas, pagal kuriuos turėjom užduoti klausimus savo pašnekovui, pavyzdžiui, kokios ligos sau nelinkėtum?, ar esi susidūręs su mirtinimi? ir kt., –  sako Austėja Roberta. – Užrašytus atsakymus Sandra surinko –  galbūt juose ras kokią idėją, mintį būsimai pjesei.“

Jaunuoliai taip pat bandė atsakyti į klausimus, nuo ko norėtų pabėgti, kur ir su kuo bėgtų, ar bėgtų visam laikui, kas sulaikytų nuo pabėgimo, kur jų namai, ir kt. „Kol kas man gerai, patinka Lietuvoje – čia mano namai. Baisu, kad kitur išvykęs būsi vienas, nereikalingas,“ – mintimis dalijasi Julija Balabanskaitė. Panašiai mąsto ir Austėja Roberta: „Dabar negalvoju apie pabėgimą, neįsivaizduoju, kaip būtų, jei reikėtų bėgti. Daugiausiai žmonės bėga, nes nori turėti daugiau, gyventi geriau, tačiau neretai tenka girdėti, kad iš to nieko neišeina ir išvykę tik nusivilia.“  

Antrąją užsiėmimo dalį vedė režisierė S. Degutytė. „Ant nedidelio lapelio nusipiešėm po žmogeliuką, tiksliau – save. Režisierė kiekvienam davė po specialų lapą, kuriame pavaizduota upė, pieva, kelias ar kuri nors kita vieta, ir po tam tikrą daiktą – stalo įrankį, žaisliuką, stutulėlę... Kiekvienas turėjome sukurti ir per grafoprojektorių piešdami, naudodami įvairius judesius parodyti po trumpą istoriją, kurioje visa tai būtų panaudota, – pasakoja Austėja Roberta. – Sukūriau istoriją, kaip ėjau Senamiečio gatve, sustojau kavinėje ir su šaukštu valgiau ledus.“ Savo istoriją atskleidžia ir Julija: „Gavau flakoną – policijos, greitosios pagalbos švyturėlių įrenginį, ir paveikslą, kurioje buvo pavaizduoda upė. Per projektorių apverstas flakonas atrodė lyg baidarė, tad imitavau plaukimą su ja upe.“

„Buvo labai įdomu. Geriausia yra tai, kad gali pats viską kurti, išbandyti ir patirti,“ – apibendrina Julija.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas vėl kurs istorijas

2017-05-31

Vilniaus rajono Pagirių jaunimo komandos „Žingsnis“  susitikimuose su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite prabunda patys įvairiausi pojūčiai, jausmai, kuriuos jaunuoliai mokosi kuo geriau atskleisti ir perduoti kitiems.

Dar daugiau naujų ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimo komandos „Žingsnis“  susitikimuose su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite prabunda patys įvairiausi pojūčiai, jausmai, kuriuos jaunuoliai mokosi kuo geriau atskleisti ir perduoti kitiems.

Dar daugiau naujų kūrybinių ieškojimų, bandymų jaunuolių laukia jau gegužės 31 d. Kartu su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite jie kurs ir pojūčių „kalba“ pasakos naujas istorijas, atliks kitas kūrybines užduotis.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas kūrė mini pojūčių spektaklius

2017-05-25

Š. m. gegužės 24 d. Vilniaus rajono Pagirių komanda „Žingsnis“  ir vėl sustitiko režisiere Saule Degutyte bei dramaturge Sandra Bernotaite. ...

Š. m. gegužės 24 d. Vilniaus rajono Pagirių komanda „Žingsnis“  ir vėl sustitiko režisiere Saule Degutyte bei dramaturge Sandra Bernotaite. Pirmoji užsiėmimo dalis buvo skirta padiskutuoti, pasidalinti mintinimis apie pabėgėlius, antroji – išlaisvinti ir atskleisti savo pojūčius.

S. Bernotaitė kvietė jaunuoliai svarstyti, kodėl žmonės bėga, ar XXI a. jie yra priversti trauktis iš savo namų, gimtosios šalies. Diskutuojant paaiškėjo, kad bėgimo priežastys gali būti pačios įvairiausios ir itin skirtingos. Pavyzdžiui, politinės (karas, pažiūros ir kt.), ekonominės, socialinės, religinės, ekologinės, emocinės, t. y., susijusios su šeimos pasirinkimais, patiriama diskriminacija, laisvės troškimu, ar kitos.

Po diskusijos jaunuoliai kartu S. Degutyte pasinėrė į poezijos ir teatro pasaulį. „Pirmiausia, surašėm įvairius žmogaus regos, klausos, uoslės, lytėjimo ir skonio pojūčius. Rašėm bet ką, kas tik tuo metu šovė į galvą, pavyzdžiui, laikau drėgną tušinuką, matau lentą...,“ – pasakoja Martynas Mikučionis. „Toks minčių lietus leido ir mums patiems geriau susivokt, kaip tuo metu jautėmės,“ – priduria Karolina Jadzevičiūtė.

Anot Martyno, vėliau, paskirstę į grupes, jaunuoliai turėjo užrašyti dešimt neigiamų, nemalonių pojūčių (pavyzdžiui, tvanku, nejauku, nuobodu), ir dešimt teigiamų (pavyzdžiui,  šviesu, erdvu ir t.t.). Jungdami po vieną neigiamą ir teigiamą reikšmę turintį žodį, jaunuoliai sukūrė po eilėraštį. Taip gimė  itin originalūs eilėraščiai „Meilė kaip žuvis“, „Mažas OK“ ir kiti.

Ir čia dar ne viskas. Pasitelkę grafoprojektorių ir  kitas priemones, pavyzdžiui, lėkštes, akmenėlius, spalvotos šakutes, dažus, smėlį, plunksnas ir daugelį kitų, jaunuoliai pagal eilėraščius, į juos „sudėtus“ pojūčius sukūrė po mini spektaklį.

Jaunuolių nuotaiką ir emocijas po užsiėmimo itin taikliai atspindi jų pačių žodžiai: „Patyrėme kūrybinį katarsį! Tegyvuoja literatūra ir teatras!“.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas pradeda dirbti su dramaturge Sandra Bernotaite

2017-05-14

Vilniaus rajono komanda „Žingsnis“, vienintelė pasiryžusi statyti pojūčių spektaklį, vis labiau gilinasi į šio žanro ypatumus. Š. m. gegužės 12 d. jaunuoliai susitiko su dramaturge Sandra Bernotaite, su kuria aptarė scenarijaus rašymą.

Kadangi ...

Vilniaus rajono komanda „Žingsnis“, vienintelė pasiryžusi statyti pojūčių spektaklį, vis labiau gilinasi į šio žanro ypatumus. Š. m. gegužės 12 d. jaunuoliai susitiko su dramaturge Sandra Bernotaite, su kuria aptarė scenarijaus rašymą.

Kadangi S. Bernotaitė kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi pirmą kartą, didžioji susitikimo dalis buvo skirta geriau vieni su kitais susipažinti. „Dramaturgė papasakojo apie save, o mes – apie save, koks mūsų santykis su literatūra, kaip sekasi rašyti, – pasakoja Karolina Jadzevičiūtė. – Daugelis esam rašę tik mokyklinius rašinius, o pjesę rašyti – tai ne tas pats, tai beveik visi nori pabandyti, pajusti, ką tai reiškia.“

Karolina džiaugiasi, kad dramaturgė S. Bernotaitė numatė, kad ji viena nerašys scenarijaus, kad tai bus bendras visų darbas, kiekvienas į jį įneš po tam tikrą savo dalelę.

Juonuoliai susikūrė uždarą savo komandos grupę soc. tinkle „Facebook“, kurioje periodiškai dramaturgė pateiks rašto užduočių. „Rašysim įvairias istorijas, legendas. Jei tik turim minčių, galim kad ir dabar, be konkrečių užduočių jas išreikšt,“ – pasakoja Karolina.

Anot merginos, kadangi kūrybinis procesas tik prasideda, tai kol kas daug neaiškumų. „Iš pradžių galvojam statyti pojūčių spektaklį apie tremtį, dabar vis daugiau kalbam apie pabėgėlius, mąstom išvesti paralelę tarp šių dienų pabėgėlių ir tų, kurie prieš daugelį metų atvyko ir apsigyveno Vilniaus krašte, – mintimis dalijasi Karolina. – Dar tik pradžia, nereikia skubėti. Po truputį išsigryninsim temą, susipažinsim su pjesės rašymu ir jį „prisijaukinsim“.“

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.