Naujienos Apie komandą

Pagirių jaunimas aiškinsis, iš kur ir kaip aplink Vilnių atsirado rusai

2017-10-09

Š. m. spalio 10 d. (antradienį) Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje Nepriklausomybės akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviams papasakos, iš kur ir kaip aplink Vilnių atsirado rusai. Paskaitą-diskusiją moderuos projekto ...

Š. m. spalio 10 d. (antradienį) Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje Nepriklausomybės akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviams papasakos, iš kur ir kaip aplink Vilnių atsirado rusai. Paskaitą-diskusiją moderuos projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.30 val.

KVIEČIAME ATVYKTI IR ATSIVESTI DRAUGŲ!

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas susipažino su pabėgėlių istorijomis

2017-10-04

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, pasiryžęs statyti pojūčių spektaklį ir jame atskleisti itin jautrią, aktualią pabėgėlių temą, šių metų spalio 3 d. susitiko su Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstove Renata Kuleš. Ji papasakojo keletos į ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, pasiryžęs statyti pojūčių spektaklį ir jame atskleisti itin jautrią, aktualią pabėgėlių temą, šių metų spalio 3 d. susitiko su Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstove Renata Kuleš. Ji papasakojo keletos į Lietuvą persikėlusių pabėgėlių istorijas ir kaip jiems siekasi mūsų šalyje. Susitikime taip pat dalyvavo statomo spektaklio režisierė Karolina Žernytė.

„Buvo labai įdomu išgirsti pabėgėlių istorijas. Lektorė labai tiksliai jas papasakojo – kartais net atrodė lyg ji būtų buvusi tų pabėgėlių vietoje ir viską patyrusi,“ – įspūdžiais dalijasi Martynas Mikučionis. Jam antrina ir Agata Parvicka, kuri prisipažįsta: „Niekada net nepagalvodavau, koks buvo pabėgėlių gyvenimas prieš atvykstant į Lietuvą, kokių sunkumų jiems teko patirti pakeliui į mūsų šalį.“

Anot Martyno, jį labiausiai „palietė“ iš Etiopijos į Lietuvą atvykusios Eskedar Maštavičienės istorija, kurią, žiūrėdami vaizdo pasakojimą, jaunuoliai išgirdo iš jos pačios lūpų. „Prasidėjus neramumams Etiopijoje, Eskedar nutarė bėgti. Atskridusi į Lietuvą, iš pradžių ji susidūrė su įvairiais sunkumais, nežinojo ką daryti, kur eiti, bet vėliau išmoko lietuvių kalbą, įgijo aukštąjį išsilavinimą, sukūrė šeimą ir verslą,“ – pasakoja Martynas. Ši istorija įkvėpė ir Agatą: „Manau, kad ji yra būtent ta pabėgėlė, apie kurią reikėtų rašyti žiniasklaidoje, nes ji nepaisant visko, kas jai atsitiko, nepasidavė ir dabar bando padėti kitiems.“

Martyno atmintin taip pat įstrigo vyro iš Sirijos istorija. Kaip pasakoja Martynas, Sirijoje jis buvo pasiturintis, tačiau šalyje vyko kariniai neramumai, teko pasirūpinti vaikų saugumu. Siras nutarė bėgti ir stengėsi patekti į Rusiją, nes mokėjo rusų kalbą, tačiau atsitiko taip, kad vietoj Rusijos atsidūrė Lietuvoje. „Kadangi nelegaliai kirto sieną, jis buvo suimtas ir atskirtas nuo žmonos, vaikų. Visą tą laiką jis tvirtino, kad yra iš Sirijos, bet niekas juo netikėjo. Galiausiai viskas gerai baigėsi – jis buvo paleistas, jam leista grįžti pas šeimą,“ – išgirstą istoriją prisimena vaikinas.

Anot Agatos, susitikime skambėjo ne tik sėkmės istorijos – jaunuoliai sužinojo ir apie tuos pabėgėlius, kurie Lietuvoje jautėsi nepriimti ir čia neliko.

„Niekada nebuvau prieš pabėgėlius, bet šios istorijos tiek daug minčių man sukėlė, – sako Martynas. – Yra sėkmės istorijų, bet daugeliui pabėgėlių vis dėlto sunku įsilieti į mūsų visuomenę, daugelis jų nemoka lietuvių kalbos.  Mūsų visuomenė, tiksliau – tam tikra jos dalis, atstumia pabėgėlius.“  Anot jo, tam įtakos turi žiniasklaida, kuri nevengia neigiamai pristatyti pabėgėlių, o žmonės pagal informaciją joje susidaro neigiamą nuomonę.

Projekte „Gyvenu laisvai!“ dalyvaujantys jaunuoliai dar šį rudenį ketina apsilankyti pabėgėlių priėmimo centre. „Planuojam vykti į pabėgėlių centrą ir turiningai su jais praleisti laiką, galbūt pamokyti kelis lietuviškus žodžius. Jei pavyks, sužinoti daugiau istorijų,“ – planais dalijasi Martynas. Anot jo, kaip pastebėjo R. Kuleš, kai kurie pabėgėliai ne itin nori prisiminti ir juo labiau kitiems pasakoti apie savo praeitį, bet atsiranda ir tokių, kurie apie tai kalba.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas domėsis pabėgėlių situacija

2017-10-03

Šį antradienį (spalio 3 d.) Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vyks dar vienas projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas. Šį kartą čia lankysis Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstovė Renata Kuleš, kuri pasakos apie pabėgėlių ...

Šį antradienį (spalio 3 d.) Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vyks dar vienas projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas. Šį kartą čia lankysis Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstovė Renata Kuleš, kuri pasakos apie pabėgėlių krizę, kai milojonai žmonių paliko savo namus, apie jų persikėlimą į kitas šalis, galimybes jose dirbti ir įgyti įsilavinimą, santykius su vietos gyventojais ir kt.

Visos šios žinios jaunimui itin įdomios ir reikalingos statant pojūčių spektaklį kartu su režisiere Karolina Žernytė, kuri taip pat dalyvaus minėtame susitikime.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas gvildens pabėgėlių temą

2017-09-27

Šį antradienį (rugsėjo 26 d.) įvyko Pagirių jaunimo komandos susitikimas su režisiere, Pojūčių teatro įkūrėja Karolina Žernyne ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iš iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana ...

Šį antradienį (rugsėjo 26 d.) įvyko Pagirių jaunimo komandos susitikimas su režisiere, Pojūčių teatro įkūrėja Karolina Žernyne ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iš iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite. Nors jaunuoliai su režisiere susitiko pirmą kartą, tačiau, anot jų, greitai rado bendrą kalbą, daug diskutavo ir sutarė, kaip dirbs toliau kurdami pojūčių spektaklį.

„Norim kurti spektaklį apie pabėgėlius, tačiau vis dar neturim aiškios jo vizijos. Pagėgėlių tema aktuali visai Lietuvai, tačiau kol kas nenusprendėm, ar ją nagrinėsim bendrai, ar labiau siesim su mūsų miesteliu, pavyzdžiui, pažvelgsim, kaip sutiktumėm pabėgelius, jei jie čia atvyktų,“  – mintimis dalijasi Agata Parvicka. O štai Julija Balabanskaitė pastebi, kad, surinkus daugiau duomenų, būtų galima palyginti, kaip atvyko ir  jaučiasi šių dienų pabėgėliai ir tie, kurie atvyko į Vilniaus kraštą prieš daug seniau, pavyzdžiui, totoriai.

Susitikimo metu jaunuoliai aktyviai diskutavo, dalijosi savo mintimis, nuomonėmis. „Komandoje buvo visaip mąstančių, tačiau daugiau buvo tų, kurie pakankamai tolerantiški pabėgėlių atžvilgiu. Aš taip pat neturiu nieko prieš pabėgėlius, tačiau nežinau, kaip reaguočiau, jei jie iš tikrųjų čia atsikraustytų,“ – kalba Saulė Mekionytė.

„Žmonės bijo to, ko nežino. Mūsų spektaklis – tai būdas šviesti visuomenę, bent šiek tiek keisti jos požiūrį, mažinti prieš pabėgėlius nusistačiusių žmonių skaičių, – mano Raminta Slavinskaitė. – Jei Pagiriuose apsigyventų pabėgėlių, ko gero, jiems sunku būtų įsilieti, rasti bendrą kalbą su vietiniais. Svarbu, kad jie neužsidarytų savyje, norėtų bendrauti. Jaunimui turbūt būtų kiek lengviau susibendrauti, nes jauni žmonės atviresni, turi mažiau nusistatymų“

Jaunuoliai taip pat nagrinėjo, o kas gi lemia neigiamą požiūrį į pabėgėlius. „Pas mus gyvena ir lietuvių, ir lenkų, ir rusų, bet kodėl su jais lyg sutariam, o į atvykstančius žvelgiam neigiamai? Buvo manančių, kad tai sovietinis palikimas, atsiskyrimas nuo kitų. O gal tai pagarbos stoka šiuolaikiniam žmogui arba skirtingas tos pagarbos supratimas. Taip pat mūsų požiūriui daug įtakos turi mūsų aplinka, ką joje girdim, matom,“ – sako Saulė.

Jai antrina ir Raminta, kuri pastebi, kad viešoje erdvėje, žiniasklaidoje kuriamas neigiamas atvykėlių iš Artimųjų Rytų portretas. „Prie pabėgėlių klijuojama etiketė „teroristas“, tačiau tarp visų pabėgėlių tokių yra tik vienetai. Žiniasklaida vis praneša apie pabėgėlių nusikaltimus, teroro išpuolius, o teigiamo beveik nieko nepraneša. Jei, tarkime, ji  vis skelbtų, kad į Angliją emigravę lietuviai vagia, tai ką mes apie juos galvotume?, – svarsto mergina. – Vis pasigirsta raginimų pabėgėlius priimti, tačiau jie netenka prasmės, kai apie juos kalbama tik neigiamai. Daug žmonių nemąsto kritiškai, per daug negalvoja ir išgirdę apie vieną galvoja, kad visi tokie pat.“

Daugelis jaunuolių kol kas mažai ką žino apie pabėgėlius, jų likimus. „Kai kurie iš mūsų komandos susitinka su pabėgėlių vaikais, šiek tiek geriau juos pažįsta, tačiau man daug kas buvo nauja. Kai kurie dalykai, kuriuos išgirdau, labai sukrėtė, – prisipažįsta Julija. – Man atrodė, kad jie atvyksta į Lietuvą ir visai gerai čia gyvena. Pasirodo, iš pradžių jie gauna kiek didesnes, o vėliau visiškai menkas išmokas, iš kurių neįmanoma išgyventi.“

Kad jaunuoliai geriau susipažintų su pabėgėliais, jų istorijomis, jie nusprendė apsilankyti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvai su jais pabendrauti. O kol jaunuoliai susiorganizuos išvyką, jie bandys įsivaizduoti, kaip pabėgėliai jautėsi savo tėvynėje ir kaip jaučiasi Lietuvoje, ieškos būdų, kaip šiuos jausmus atskleisti per įvairius pojūčius – garsą, kvapą, judesį ir kt. „Tai bus mūsų įsivaizdavimas, mūsų matymas, galbūt po susitikimo su pabėgėliais paaiškės, kad yra visiškai kitaip nei mums atrodė. Šią užduotį turėsim pristatyti jau kitą antradienį, kai vyks dar vienas susitikimas su režisiere,“ – pasakoja Agata.

Komentarai
Komentarai: 0

Prie Pagirių jaunimo komandos jungiasi režisierė Karolina Žernytė

2017-09-26

Š. m. rugsėjo 26 d. (antradienį) Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių jaunimas susitiks su režisiere, Pojūčių teatro sumanytoja ir įkūrėja Karolina Žernyte ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės ...

Š. m. rugsėjo 26 d. (antradienį) Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių jaunimas susitiks su režisiere, Pojūčių teatro sumanytoja ir įkūrėja Karolina Žernyte ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

Jaunuoliai kartu su jomis aptars kuriamo pojūčių spektaklio idėją, nuveiktus ir laukiančius darbus.
----------
Trumpai apie K. Žernytę:

Karolina Žernytė – režisierė, aktorė lėlininkė, Pojūčių teatro sumanytoja ir įkūrėja, UNIMA (tarptautinės lėlių teatro asociacijos) Lietuvos tarybos narė.

2010 m. birželį debiutavo kaip režisierė (idėjos autorė, libreto bendraautorė ir aktorė) su diplominiu spektakliu akliesiems ir regintiesiems „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“, kuris pristatytas festivaliuose „Tallinn Treff“ (Estija, 2010), „Worlds First International Festival of Puppetry Schools“ (Rusija, 2010), „Jauno teatro dienos“ Klaipėdoje (2014) ir „Spoffin“ gatvės teatro festivalyje Olandijoje (2014). 2011 m. už spektaklį režisierei skirtas apdovanojimas „Jaunoji lėlių teatro viltis“. Jis taip pat buvo vaidintas visoje Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių bendruomenėms, bibliotekose, mokyklose ir kitose visuomeninėse įstaigose.

Vėlaiu režisierė pastatė spektaklius „Tavo akys mane matė“ (2012), „Gegužės naktis“ (2013), „Ežiukas ir rūkas“ (2014),  „Akmuo vanduo geluonis“ (2014), „Kalifas gandras“ (2015),  „Pirmapradis“ pagal šveicarų psichiatro, analitinės psichologijos kūrėjo Carlo Gustavo Jungo biografiją ir idėjas (2016), „Atvira oda“ (2017).

2014 m. apdovanota Boriso Dauguviečio auskaru už sėkmingas naujų teatrinės raiškos priemonių paieškas spektakliuose akliesiems ir regintiesiems „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“ ir „Akmuo vanduo geluonis“. Už spektaklį  „Akmuo vanduo geluonis“ 2014 m. taip pat nominuota Auksiniam scenos kryžiui už geriausią darbą lėlių ir objektų teatro srityje.

Spektaklis „Gegužės naktis“ festivalis „Arlekin“ Sankt Peterburge gavo diplomus „Geriausias eksperimentas“, „Vaikų akimis“, taip pat rėmėjų „Radio Rossija“ diplomą ir festivalio komisijos specialųjį prizą. Jis taip pat buvo nominuotas geriausio eksperimento kategorijoje profesionalių teatrų festivalyje „Auksinė kaukė“ ir geriausio socialinio eksperimento kategorijoje festivalyje „Teatralo žvaigždė“.  

Spektaklis „Ežiukas ir rūkas“ 2015 m. gavo nacionalinės Tatarstano respublikos premijos „Tantan” apdovanojimą „Už kūrybišką socialiai reikšmingo projekto įgyvendinimą“ ir „Čelnų oskarą“ Naberežnije Čelnų miesto Kultūros darbuotojų apdovanojimuose.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.