Naujienos Apie komandą

Pagirių jaunimas išbando savo pojūčius

2017-10-18

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, pasirinkęs statyti pojūčių spektaklį ir jame atskleisti pabėgėlių, požiūrio į kitus temas, vis labiau pasineria į kūrybinį procesą. Jaunuoliai kartu su režisiere Karolina Žernyte ir dramaturge Sandra Bernotaite išbando savo pojūčių ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, pasirinkęs statyti pojūčių spektaklį ir jame atskleisti pabėgėlių, požiūrio į kitus temas, vis labiau pasineria į kūrybinį procesą. Jaunuoliai kartu su režisiere Karolina Žernyte ir dramaturge Sandra Bernotaite išbando savo pojūčių „aštrumą“, tyrinėja, kokie pojūčiai nubunda tamsoje ir kokias vidines būsenas jie atveria. Be to, kruopščiai ir atsakingai ruošiasi artėjančiam susitikimui su į Lietuvą atvykusiais pabėgėliais.

„Šįkart Karolina ir Sandra į susitikimą atvyko su daugybe daiktų ir iškart mus tai sudomino. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo mūsų užsiėmimo rekvizitas,“ – pasakoja Karolina Jadzevičiūtė.

Menininkės ilgai nelaikė jaunimo nežinioje, kam reikalingi atsivežti daiktai, ir įkūrė kūrybinėje dirbtuvėje pojūčių laboratoriją. Susitikimo dalyviai susiskirstė poromis, vienas iš poros užsiėjo akių raištį, o kitas vedžiojo jį po klasę, šoko su juo, lietė jo ranką prie lango stiklo, sodino į kampą ir t.t. arba kitaip tariant bandė sukelti pojūčius, kurie, tarkime, nukeltų į vaikystę ar paskatintų kitus prisiminimus.

Po to jaunuoliai apsikeitė akių raiščiu. Dabar matantysis vedė savo partnerį užrištomis akimis nuo vienos „stotelės“ prie kitos. Kiekvienoje „stotelėje“ laukė vis kitas daiktas ar medžiaga: rudeninių lapų krūva, šienas, dubuo su žemėmis, minkštutėlis apklotas, daržovės (morka, bulvė, burokas), popieriniai puodeliai, virvė ir kt. Kai nelieka regos, sustiprėja kiti pojūčiai, paaštrėja emocijos, į paviršių ima kilti prisiminimai.

„Tai labai įdomu, bet reikia atsipalaiduoti, nes tik tada pasineri į prisiminimus, asociacijas ir nesivaržai, – pasakoja Saulė Mekionytė. – Pavyzdžiui, kai mane pradėjo sukti ratu, prisiminiau vaikiškus žaidimus.“ Saulei antrina ir Agata Parvicka: „Buvo taip įdomu ir neįprasta. Prisiliečiant prie kiekvieno daikto jausdavau šiurpuliukus, Tikrai niekada prieš tai nebūčiau pagalvojusi, kad iš kvapo atpažinsiu šieną ar morką.“

Susitikimo dalyviai taip pat diskutavo ir sutarė, kad mainais į pabėgėlių istorijas, kurias jie tikisi išgirsti nuvykę į pabėgėlių centrą, vertėtų kaip nors atsilyginti, galbūt surengti pojūčių užsiėmimą. „Jeigu norime sužinoti apie jų šalių kultūrą, turime pristatyti jiems Lietuvą. Kad jie geriau suprastų, kas yra pojūčių teatras, galėtume pristatyti Lietuvą per pojūčius,“ – mintimis dalijasi Agata.

Netrukus jaunuoliai kibo į dar vieną užduotį. „Pasiskirstę komandomis, ant lapo turėjom surašyti kasdienius dalykus, kurie primena Lietuvą, taip pat tradicijas ir lietuviškas pasakas. Iš šio sąrašo kitam susitikimui turim išsirinkt tris dalykus, su kuriais norėtumėm pasidalint su pabėgėliais, pavyzdžiui, pavaišinti čiobrelių arbata ar lietuviška duona, išmokyti dainuoti sutartinę, ar kita,“ – pasakoja Karolina.

Jaunuoliai kartu su menininkėmis K. Žernyte ir S. Bernotaite taip pat aptarė JAV režisierių Chriso Temple’o ir Zacho Ingrasci filmą „Salam, kaimyne“ („Salam Neighbor“), kurį buvo peržiūrėję dar iki susitikimo. Filme atskleistos sukrečiančios pabėgėlių istorijos praplėtė jaunimo akiratį, sukėlė naujų minčių nagrinėjant ir atskleidžiant šią temą.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas susitiks su režisiere Karolina Žernyte

2017-10-15

Š. m. spalio 17 d. (antradienį) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas susitiks su režisiere Karolina Žernyte. Jaunuoliai kartu su menininke ieškos efektyviausių būdų, kaip atskleisti itin jautrią ir aktualią pabėgėlių temą kuriant pojūčių spektaklį, kaip per meną ...

Š. m. spalio 17 d. (antradienį) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas susitiks su režisiere Karolina Žernyte. Jaunuoliai kartu su menininke ieškos efektyviausių būdų, kaip atskleisti itin jautrią ir aktualią pabėgėlių temą kuriant pojūčių spektaklį, kaip per meną papasakoti jų istorijas, likimus.

Jaunuoliai taip pat aiškinsis, kokie Vilniaus krašte gyvenančių skirtingų tautų ir religijų atstovų santykiai, kaip jie žvelgia į atvykėlius, „kitus“.

Komentarai
Komentarai: 0

Iš kur aplink Vilnių atsirado rusai?

2017-10-10

Antrąją spalio savaitę Vilniaus rajono Pagirių jaunimas pasitiko su paskaita-diskusija, kurioje kartu su žurnalistu, Nepriklausomybės akto signataru Rimvydu Valatka aiškinosi, kodėl aplink Vilnių galima sutikti nemažai rusų ir kaip jie čia apsigyveno.

„Nuo senų ...

Antrąją spalio savaitę Vilniaus rajono Pagirių jaunimas pasitiko su paskaita-diskusija, kurioje kartu su žurnalistu, Nepriklausomybės akto signataru Rimvydu Valatka aiškinosi, kodėl aplink Vilnių galima sutikti nemažai rusų ir kaip jie čia apsigyveno.

„Nuo senų laikų Vilniaus krašte rusai tai gausiau apsigyvendavo, tai vėl jų sumažėdavo. Viena pirmųjų didesnių jų atsikraustymo bangų buvo XIV–XVI a.,“ – pasakoja Agata Parvicka.

Anot Ramintos Slavinskaitės, įvairios tautos, įskaitant rusus, į Lietuvos žemes kėlėsi dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmoji – didžiųjų kunigaikščių kvietimai atvykti ir įsikurti mūsų žemėse. Antroji – kariniai konfliktai ir okupacijos.

Daugelis turbūt pamena Gedimino laiškus, kuriuose jis kvietė riterius, prekiautojus, kalvius, batsiuvius ir kitus amatininkus atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Vėliau, XVIII a. pradžioje, kaip pasakoja Raminta, Lietuvos teritorijoje kilo didelė maro epidemija, kuri nusinešė daug gyvybių. Po maro pradėjo trūkti darbo jėgos, tad vėl teko kviestis kitų kraštų gyventojų.

XVIII a. pabaigoje didesnė Lietuvos dalis buvo prijungta prie Rusijos imperijos ir jos sudėtyje išbuvo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Tuo metu rusų tautybės gyventojų skaičius sparčiai išaugo. Kaip pasakoja Raminta, vyko asimiliacija, į Lietuvą kėlėsi nemažai valdininkų su šeimomis, lietuviai nebegalėjo užimti aukštų pareigų.

Kitas labai svarbus istorinis momentas – Lietuvos okupacija ir įtraukimas į Sovietų Sąjungos sudėtį. „Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, tie rusai, kurie buvo čia įsikūrę, taip ir liko čia gyventi,“ – pastebi Raminta.

Nuo istorijos jaunuoliai perėjo prie dabarties, aiškinosi, kodėl šiandien tautoms sunkokai sekasi sutarti. „Kai prasidėjo globalizacija, visi suprato esantys europiečiais, atsirado noras išsiskirti ir žmonės ėmė akcentuoti savo išskirtinumą per tautybę,“ – mintimis dalijasi Agata. O Raminta mano, kad prie tautų susikaldymo prisidėjo ir iš atminties išsitrynę karų žiaurumai. „Žmonės, kurie išgyveno karus, jų bijojo ir stengėsi išvengti. Dabar, panašu, tokios baimės nebėra, žmonės nebesuvokia to žiaurumo.“

Savo nuomonę išreiškė ir Julija Balabinskaitė. „Už tautybę svarbiau žmogus. Anksčiau nebuvo tokio suskirstymo, o dabar net per žinias nurodo tautybę, pavyzdžiui, kai praneša apie nusikaltimus. Kam to reikia? Taip formuojama nuomonė apie tautas, atsiranda susipriešinimas,“ – kalba ji.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas aiškinsis, iš kur ir kaip aplink Vilnių atsirado rusai

2017-10-09

Š. m. spalio 10 d. (antradienį) Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje Nepriklausomybės akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviams papasakos, iš kur ir kaip aplink Vilnių atsirado rusai. Paskaitą-diskusiją moderuos projekto ...

Š. m. spalio 10 d. (antradienį) Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje Nepriklausomybės akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviams papasakos, iš kur ir kaip aplink Vilnių atsirado rusai. Paskaitą-diskusiją moderuos projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.30 val.

KVIEČIAME ATVYKTI IR ATSIVESTI DRAUGŲ!

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas susipažino su pabėgėlių istorijomis

2017-10-04

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, pasiryžęs statyti pojūčių spektaklį ir jame atskleisti itin jautrią, aktualią pabėgėlių temą, šių metų spalio 3 d. susitiko su Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstove Renata Kuleš. Ji papasakojo keletos į ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, pasiryžęs statyti pojūčių spektaklį ir jame atskleisti itin jautrią, aktualią pabėgėlių temą, šių metų spalio 3 d. susitiko su Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstove Renata Kuleš. Ji papasakojo keletos į Lietuvą persikėlusių pabėgėlių istorijas ir kaip jiems siekasi mūsų šalyje. Susitikime taip pat dalyvavo statomo spektaklio režisierė Karolina Žernytė.

„Buvo labai įdomu išgirsti pabėgėlių istorijas. Lektorė labai tiksliai jas papasakojo – kartais net atrodė lyg ji būtų buvusi tų pabėgėlių vietoje ir viską patyrusi,“ – įspūdžiais dalijasi Martynas Mikučionis. Jam antrina ir Agata Parvicka, kuri prisipažįsta: „Niekada net nepagalvodavau, koks buvo pabėgėlių gyvenimas prieš atvykstant į Lietuvą, kokių sunkumų jiems teko patirti pakeliui į mūsų šalį.“

Anot Martyno, jį labiausiai „palietė“ iš Etiopijos į Lietuvą atvykusios Eskedar Maštavičienės istorija, kurią, žiūrėdami vaizdo pasakojimą, jaunuoliai išgirdo iš jos pačios lūpų. „Prasidėjus neramumams Etiopijoje, Eskedar nutarė bėgti. Atskridusi į Lietuvą, iš pradžių ji susidūrė su įvairiais sunkumais, nežinojo ką daryti, kur eiti, bet vėliau išmoko lietuvių kalbą, įgijo aukštąjį išsilavinimą, sukūrė šeimą ir verslą,“ – pasakoja Martynas. Ši istorija įkvėpė ir Agatą: „Manau, kad ji yra būtent ta pabėgėlė, apie kurią reikėtų rašyti žiniasklaidoje, nes ji nepaisant visko, kas jai atsitiko, nepasidavė ir dabar bando padėti kitiems.“

Martyno atmintin taip pat įstrigo vyro iš Sirijos istorija. Kaip pasakoja Martynas, Sirijoje jis buvo pasiturintis, tačiau šalyje vyko kariniai neramumai, teko pasirūpinti vaikų saugumu. Siras nutarė bėgti ir stengėsi patekti į Rusiją, nes mokėjo rusų kalbą, tačiau atsitiko taip, kad vietoj Rusijos atsidūrė Lietuvoje. „Kadangi nelegaliai kirto sieną, jis buvo suimtas ir atskirtas nuo žmonos, vaikų. Visą tą laiką jis tvirtino, kad yra iš Sirijos, bet niekas juo netikėjo. Galiausiai viskas gerai baigėsi – jis buvo paleistas, jam leista grįžti pas šeimą,“ – išgirstą istoriją prisimena vaikinas.

Anot Agatos, susitikime skambėjo ne tik sėkmės istorijos – jaunuoliai sužinojo ir apie tuos pabėgėlius, kurie Lietuvoje jautėsi nepriimti ir čia neliko.

„Niekada nebuvau prieš pabėgėlius, bet šios istorijos tiek daug minčių man sukėlė, – sako Martynas. – Yra sėkmės istorijų, bet daugeliui pabėgėlių vis dėlto sunku įsilieti į mūsų visuomenę, daugelis jų nemoka lietuvių kalbos.  Mūsų visuomenė, tiksliau – tam tikra jos dalis, atstumia pabėgėlius.“  Anot jo, tam įtakos turi žiniasklaida, kuri nevengia neigiamai pristatyti pabėgėlių, o žmonės pagal informaciją joje susidaro neigiamą nuomonę.

Projekte „Gyvenu laisvai!“ dalyvaujantys jaunuoliai dar šį rudenį ketina apsilankyti pabėgėlių priėmimo centre. „Planuojam vykti į pabėgėlių centrą ir turiningai su jais praleisti laiką, galbūt pamokyti kelis lietuviškus žodžius. Jei pavyks, sužinoti daugiau istorijų,“ – planais dalijasi Martynas. Anot jo, kaip pastebėjo R. Kuleš, kai kurie pabėgėliai ne itin nori prisiminti ir juo labiau kitiems pasakoti apie savo praeitį, bet atsiranda ir tokių, kurie apie tai kalba.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.