Naujienos Apie komandą

Pagirių jaunimas domėsis pabėgėlių situacija

2017-10-03

Šį antradienį (spalio 3 d.) Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vyks dar vienas projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas. Šį kartą čia lankysis Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstovė Renata Kuleš, kuri pasakos apie pabėgėlių ...

Šį antradienį (spalio 3 d.) Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vyks dar vienas projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas. Šį kartą čia lankysis Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstovė Renata Kuleš, kuri pasakos apie pabėgėlių krizę, kai milojonai žmonių paliko savo namus, apie jų persikėlimą į kitas šalis, galimybes jose dirbti ir įgyti įsilavinimą, santykius su vietos gyventojais ir kt.

Visos šios žinios jaunimui itin įdomios ir reikalingos statant pojūčių spektaklį kartu su režisiere Karolina Žernytė, kuri taip pat dalyvaus minėtame susitikime.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas gvildens pabėgėlių temą

2017-09-27

Šį antradienį (rugsėjo 26 d.) įvyko Pagirių jaunimo komandos susitikimas su režisiere, Pojūčių teatro įkūrėja Karolina Žernyne ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iš iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana ...

Šį antradienį (rugsėjo 26 d.) įvyko Pagirių jaunimo komandos susitikimas su režisiere, Pojūčių teatro įkūrėja Karolina Žernyne ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iš iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite. Nors jaunuoliai su režisiere susitiko pirmą kartą, tačiau, anot jų, greitai rado bendrą kalbą, daug diskutavo ir sutarė, kaip dirbs toliau kurdami pojūčių spektaklį.

„Norim kurti spektaklį apie pabėgėlius, tačiau vis dar neturim aiškios jo vizijos. Pagėgėlių tema aktuali visai Lietuvai, tačiau kol kas nenusprendėm, ar ją nagrinėsim bendrai, ar labiau siesim su mūsų miesteliu, pavyzdžiui, pažvelgsim, kaip sutiktumėm pabėgelius, jei jie čia atvyktų,“  – mintimis dalijasi Agata Parvicka. O štai Julija Balabanskaitė pastebi, kad, surinkus daugiau duomenų, būtų galima palyginti, kaip atvyko ir  jaučiasi šių dienų pabėgėliai ir tie, kurie atvyko į Vilniaus kraštą prieš daug seniau, pavyzdžiui, totoriai.

Susitikimo metu jaunuoliai aktyviai diskutavo, dalijosi savo mintimis, nuomonėmis. „Komandoje buvo visaip mąstančių, tačiau daugiau buvo tų, kurie pakankamai tolerantiški pabėgėlių atžvilgiu. Aš taip pat neturiu nieko prieš pabėgėlius, tačiau nežinau, kaip reaguočiau, jei jie iš tikrųjų čia atsikraustytų,“ – kalba Saulė Mekionytė.

„Žmonės bijo to, ko nežino. Mūsų spektaklis – tai būdas šviesti visuomenę, bent šiek tiek keisti jos požiūrį, mažinti prieš pabėgėlius nusistačiusių žmonių skaičių, – mano Raminta Slavinskaitė. – Jei Pagiriuose apsigyventų pabėgėlių, ko gero, jiems sunku būtų įsilieti, rasti bendrą kalbą su vietiniais. Svarbu, kad jie neužsidarytų savyje, norėtų bendrauti. Jaunimui turbūt būtų kiek lengviau susibendrauti, nes jauni žmonės atviresni, turi mažiau nusistatymų“

Jaunuoliai taip pat nagrinėjo, o kas gi lemia neigiamą požiūrį į pabėgėlius. „Pas mus gyvena ir lietuvių, ir lenkų, ir rusų, bet kodėl su jais lyg sutariam, o į atvykstančius žvelgiam neigiamai? Buvo manančių, kad tai sovietinis palikimas, atsiskyrimas nuo kitų. O gal tai pagarbos stoka šiuolaikiniam žmogui arba skirtingas tos pagarbos supratimas. Taip pat mūsų požiūriui daug įtakos turi mūsų aplinka, ką joje girdim, matom,“ – sako Saulė.

Jai antrina ir Raminta, kuri pastebi, kad viešoje erdvėje, žiniasklaidoje kuriamas neigiamas atvykėlių iš Artimųjų Rytų portretas. „Prie pabėgėlių klijuojama etiketė „teroristas“, tačiau tarp visų pabėgėlių tokių yra tik vienetai. Žiniasklaida vis praneša apie pabėgėlių nusikaltimus, teroro išpuolius, o teigiamo beveik nieko nepraneša. Jei, tarkime, ji  vis skelbtų, kad į Angliją emigravę lietuviai vagia, tai ką mes apie juos galvotume?, – svarsto mergina. – Vis pasigirsta raginimų pabėgėlius priimti, tačiau jie netenka prasmės, kai apie juos kalbama tik neigiamai. Daug žmonių nemąsto kritiškai, per daug negalvoja ir išgirdę apie vieną galvoja, kad visi tokie pat.“

Daugelis jaunuolių kol kas mažai ką žino apie pabėgėlius, jų likimus. „Kai kurie iš mūsų komandos susitinka su pabėgėlių vaikais, šiek tiek geriau juos pažįsta, tačiau man daug kas buvo nauja. Kai kurie dalykai, kuriuos išgirdau, labai sukrėtė, – prisipažįsta Julija. – Man atrodė, kad jie atvyksta į Lietuvą ir visai gerai čia gyvena. Pasirodo, iš pradžių jie gauna kiek didesnes, o vėliau visiškai menkas išmokas, iš kurių neįmanoma išgyventi.“

Kad jaunuoliai geriau susipažintų su pabėgėliais, jų istorijomis, jie nusprendė apsilankyti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvai su jais pabendrauti. O kol jaunuoliai susiorganizuos išvyką, jie bandys įsivaizduoti, kaip pabėgėliai jautėsi savo tėvynėje ir kaip jaučiasi Lietuvoje, ieškos būdų, kaip šiuos jausmus atskleisti per įvairius pojūčius – garsą, kvapą, judesį ir kt. „Tai bus mūsų įsivaizdavimas, mūsų matymas, galbūt po susitikimo su pabėgėliais paaiškės, kad yra visiškai kitaip nei mums atrodė. Šią užduotį turėsim pristatyti jau kitą antradienį, kai vyks dar vienas susitikimas su režisiere,“ – pasakoja Agata.

Komentarai
Komentarai: 0

Prie Pagirių jaunimo komandos jungiasi režisierė Karolina Žernytė

2017-09-26

Š. m. rugsėjo 26 d. (antradienį) Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių jaunimas susitiks su režisiere, Pojūčių teatro sumanytoja ir įkūrėja Karolina Žernyte ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės ...

Š. m. rugsėjo 26 d. (antradienį) Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių jaunimas susitiks su režisiere, Pojūčių teatro sumanytoja ir įkūrėja Karolina Žernyte ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

Jaunuoliai kartu su jomis aptars kuriamo pojūčių spektaklio idėją, nuveiktus ir laukiančius darbus.
----------
Trumpai apie K. Žernytę:

Karolina Žernytė – režisierė, aktorė lėlininkė, Pojūčių teatro sumanytoja ir įkūrėja, UNIMA (tarptautinės lėlių teatro asociacijos) Lietuvos tarybos narė.

2010 m. birželį debiutavo kaip režisierė (idėjos autorė, libreto bendraautorė ir aktorė) su diplominiu spektakliu akliesiems ir regintiesiems „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“, kuris pristatytas festivaliuose „Tallinn Treff“ (Estija, 2010), „Worlds First International Festival of Puppetry Schools“ (Rusija, 2010), „Jauno teatro dienos“ Klaipėdoje (2014) ir „Spoffin“ gatvės teatro festivalyje Olandijoje (2014). 2011 m. už spektaklį režisierei skirtas apdovanojimas „Jaunoji lėlių teatro viltis“. Jis taip pat buvo vaidintas visoje Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių bendruomenėms, bibliotekose, mokyklose ir kitose visuomeninėse įstaigose.

Vėlaiu režisierė pastatė spektaklius „Tavo akys mane matė“ (2012), „Gegužės naktis“ (2013), „Ežiukas ir rūkas“ (2014),  „Akmuo vanduo geluonis“ (2014), „Kalifas gandras“ (2015),  „Pirmapradis“ pagal šveicarų psichiatro, analitinės psichologijos kūrėjo Carlo Gustavo Jungo biografiją ir idėjas (2016), „Atvira oda“ (2017).

2014 m. apdovanota Boriso Dauguviečio auskaru už sėkmingas naujų teatrinės raiškos priemonių paieškas spektakliuose akliesiems ir regintiesiems „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“ ir „Akmuo vanduo geluonis“. Už spektaklį  „Akmuo vanduo geluonis“ 2014 m. taip pat nominuota Auksiniam scenos kryžiui už geriausią darbą lėlių ir objektų teatro srityje.

Spektaklis „Gegužės naktis“ festivalis „Arlekin“ Sankt Peterburge gavo diplomus „Geriausias eksperimentas“, „Vaikų akimis“, taip pat rėmėjų „Radio Rossija“ diplomą ir festivalio komisijos specialųjį prizą. Jis taip pat buvo nominuotas geriausio eksperimento kategorijoje profesionalių teatrų festivalyje „Auksinė kaukė“ ir geriausio socialinio eksperimento kategorijoje festivalyje „Teatralo žvaigždė“.  

Spektaklis „Ežiukas ir rūkas“ 2015 m. gavo nacionalinės Tatarstano respublikos premijos „Tantan” apdovanojimą „Už kūrybišką socialiai reikšmingo projekto įgyvendinimą“ ir „Čelnų oskarą“ Naberežnije Čelnų miesto Kultūros darbuotojų apdovanojimuose.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas svarstė apie pabėgimą ir kūrė naujas istorijas

2017-06-01

Beįžengiant į vasarą, gegužės 31 d., Vilniaus rajono Pagirių jaunimas susitiko su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite, su kuriomis toliau gilinosi į pabėgimo temą, tęsė kūrybinius ieškojimus.

„Užsiėmimą pradėjo dramaturgė Sandra. Ji ...

Beįžengiant į vasarą, gegužės 31 d., Vilniaus rajono Pagirių jaunimas susitiko su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite, su kuriomis toliau gilinosi į pabėgimo temą, tęsė kūrybinius ieškojimus.

„Užsiėmimą pradėjo dramaturgė Sandra. Ji peržiūrėjo mūsų komandos narių šį pavasarį pastatytą spektaklį „21 gramas. Vosilkos“, tad nemažai kalbėjom, kaip gimė jo idėja, kaip buvo rašomas scenarijus. Analizavom pabėgimo motyvą, kuris spektaklyje reiškia ne fizinį veiksmą, bet emocinį išsilaisvinimą nuo tremties realybės, kad joje nepalūžtum,“ – pasakoja Austėja Roberta Bojarinaitė.

Vėliau jaunuoliai praktikavosi imti vieni ir duoti interviu. „Sandra pateikė žodžius – vardas, meilė, kelionė, baimė, liga, mirtis, žmogus, nuotykis, gyvūnas, pagal kuriuos turėjom užduoti klausimus savo pašnekovui, pavyzdžiui, kokios ligos sau nelinkėtum?, ar esi susidūręs su mirtinimi? ir kt., –  sako Austėja Roberta. – Užrašytus atsakymus Sandra surinko –  galbūt juose ras kokią idėją, mintį būsimai pjesei.“

Jaunuoliai taip pat bandė atsakyti į klausimus, nuo ko norėtų pabėgti, kur ir su kuo bėgtų, ar bėgtų visam laikui, kas sulaikytų nuo pabėgimo, kur jų namai, ir kt. „Kol kas man gerai, patinka Lietuvoje – čia mano namai. Baisu, kad kitur išvykęs būsi vienas, nereikalingas,“ – mintimis dalijasi Julija Balabanskaitė. Panašiai mąsto ir Austėja Roberta: „Dabar negalvoju apie pabėgimą, neįsivaizduoju, kaip būtų, jei reikėtų bėgti. Daugiausiai žmonės bėga, nes nori turėti daugiau, gyventi geriau, tačiau neretai tenka girdėti, kad iš to nieko neišeina ir išvykę tik nusivilia.“  

Antrąją užsiėmimo dalį vedė režisierė S. Degutytė. „Ant nedidelio lapelio nusipiešėm po žmogeliuką, tiksliau – save. Režisierė kiekvienam davė po specialų lapą, kuriame pavaizduota upė, pieva, kelias ar kuri nors kita vieta, ir po tam tikrą daiktą – stalo įrankį, žaisliuką, stutulėlę... Kiekvienas turėjome sukurti ir per grafoprojektorių piešdami, naudodami įvairius judesius parodyti po trumpą istoriją, kurioje visa tai būtų panaudota, – pasakoja Austėja Roberta. – Sukūriau istoriją, kaip ėjau Senamiečio gatve, sustojau kavinėje ir su šaukštu valgiau ledus.“ Savo istoriją atskleidžia ir Julija: „Gavau flakoną – policijos, greitosios pagalbos švyturėlių įrenginį, ir paveikslą, kurioje buvo pavaizduoda upė. Per projektorių apverstas flakonas atrodė lyg baidarė, tad imitavau plaukimą su ja upe.“

„Buvo labai įdomu. Geriausia yra tai, kad gali pats viską kurti, išbandyti ir patirti,“ – apibendrina Julija.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas vėl kurs istorijas

2017-05-31

Vilniaus rajono Pagirių jaunimo komandos „Žingsnis“  susitikimuose su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite prabunda patys įvairiausi pojūčiai, jausmai, kuriuos jaunuoliai mokosi kuo geriau atskleisti ir perduoti kitiems.

Dar daugiau naujų ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimo komandos „Žingsnis“  susitikimuose su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite prabunda patys įvairiausi pojūčiai, jausmai, kuriuos jaunuoliai mokosi kuo geriau atskleisti ir perduoti kitiems.

Dar daugiau naujų kūrybinių ieškojimų, bandymų jaunuolių laukia jau gegužės 31 d. Kartu su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite jie kurs ir pojūčių „kalba“ pasakos naujas istorijas, atliks kitas kūrybines užduotis.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.