Naujienos Apie komandą

Pagirių jaunimas kūrė mini pojūčių spektaklius

2017-05-25

Š. m. gegužės 24 d. Vilniaus rajono Pagirių komanda „Žingsnis“  ir vėl sustitiko režisiere Saule Degutyte bei dramaturge Sandra Bernotaite. ...

Š. m. gegužės 24 d. Vilniaus rajono Pagirių komanda „Žingsnis“  ir vėl sustitiko režisiere Saule Degutyte bei dramaturge Sandra Bernotaite. Pirmoji užsiėmimo dalis buvo skirta padiskutuoti, pasidalinti mintinimis apie pabėgėlius, antroji – išlaisvinti ir atskleisti savo pojūčius.

S. Bernotaitė kvietė jaunuoliai svarstyti, kodėl žmonės bėga, ar XXI a. jie yra priversti trauktis iš savo namų, gimtosios šalies. Diskutuojant paaiškėjo, kad bėgimo priežastys gali būti pačios įvairiausios ir itin skirtingos. Pavyzdžiui, politinės (karas, pažiūros ir kt.), ekonominės, socialinės, religinės, ekologinės, emocinės, t. y., susijusios su šeimos pasirinkimais, patiriama diskriminacija, laisvės troškimu, ar kitos.

Po diskusijos jaunuoliai kartu S. Degutyte pasinėrė į poezijos ir teatro pasaulį. „Pirmiausia, surašėm įvairius žmogaus regos, klausos, uoslės, lytėjimo ir skonio pojūčius. Rašėm bet ką, kas tik tuo metu šovė į galvą, pavyzdžiui, laikau drėgną tušinuką, matau lentą...,“ – pasakoja Martynas Mikučionis. „Toks minčių lietus leido ir mums patiems geriau susivokt, kaip tuo metu jautėmės,“ – priduria Karolina Jadzevičiūtė.

Anot Martyno, vėliau, paskirstę į grupes, jaunuoliai turėjo užrašyti dešimt neigiamų, nemalonių pojūčių (pavyzdžiui, tvanku, nejauku, nuobodu), ir dešimt teigiamų (pavyzdžiui,  šviesu, erdvu ir t.t.). Jungdami po vieną neigiamą ir teigiamą reikšmę turintį žodį, jaunuoliai sukūrė po eilėraštį. Taip gimė  itin originalūs eilėraščiai „Meilė kaip žuvis“, „Mažas OK“ ir kiti.

Ir čia dar ne viskas. Pasitelkę grafoprojektorių ir  kitas priemones, pavyzdžiui, lėkštes, akmenėlius, spalvotos šakutes, dažus, smėlį, plunksnas ir daugelį kitų, jaunuoliai pagal eilėraščius, į juos „sudėtus“ pojūčius sukūrė po mini spektaklį.

Jaunuolių nuotaiką ir emocijas po užsiėmimo itin taikliai atspindi jų pačių žodžiai: „Patyrėme kūrybinį katarsį! Tegyvuoja literatūra ir teatras!“.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas pradeda dirbti su dramaturge Sandra Bernotaite

2017-05-14

Vilniaus rajono komanda „Žingsnis“, vienintelė pasiryžusi statyti pojūčių spektaklį, vis labiau gilinasi į šio žanro ypatumus. Š. m. gegužės 12 d. jaunuoliai susitiko su dramaturge Sandra Bernotaite, su kuria aptarė scenarijaus rašymą.

Kadangi ...

Vilniaus rajono komanda „Žingsnis“, vienintelė pasiryžusi statyti pojūčių spektaklį, vis labiau gilinasi į šio žanro ypatumus. Š. m. gegužės 12 d. jaunuoliai susitiko su dramaturge Sandra Bernotaite, su kuria aptarė scenarijaus rašymą.

Kadangi S. Bernotaitė kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi pirmą kartą, didžioji susitikimo dalis buvo skirta geriau vieni su kitais susipažinti. „Dramaturgė papasakojo apie save, o mes – apie save, koks mūsų santykis su literatūra, kaip sekasi rašyti, – pasakoja Karolina Jadzevičiūtė. – Daugelis esam rašę tik mokyklinius rašinius, o pjesę rašyti – tai ne tas pats, tai beveik visi nori pabandyti, pajusti, ką tai reiškia.“

Karolina džiaugiasi, kad dramaturgė S. Bernotaitė numatė, kad ji viena nerašys scenarijaus, kad tai bus bendras visų darbas, kiekvienas į jį įneš po tam tikrą savo dalelę.

Juonuoliai susikūrė uždarą savo komandos grupę soc. tinkle „Facebook“, kurioje periodiškai dramaturgė pateiks rašto užduočių. „Rašysim įvairias istorijas, legendas. Jei tik turim minčių, galim kad ir dabar, be konkrečių užduočių jas išreikšt,“ – pasakoja Karolina.

Anot merginos, kadangi kūrybinis procesas tik prasideda, tai kol kas daug neaiškumų. „Iš pradžių galvojam statyti pojūčių spektaklį apie tremtį, dabar vis daugiau kalbam apie pabėgėlius, mąstom išvesti paralelę tarp šių dienų pabėgėlių ir tų, kurie prieš daugelį metų atvyko ir apsigyveno Vilniaus krašte, – mintimis dalijasi Karolina. – Dar tik pradžia, nereikia skubėti. Po truputį išsigryninsim temą, susipažinsim su pjesės rašymu ir jį „prisijaukinsim“.“

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas susitiks su rašytoja Sandra Bernotaite

2017-05-11

Šį penktadienį (gegužės 12 d.) į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę atvyksta rašytoja Sandra Bernotaitė, kuri dirbs su jaunimu statant pojūčių spektaklį. Pirmojo susitikimo metu jaunuoliai su ja susipažins, aptars būsimo spektaklio viziją ir laukiančius ...

Šį penktadienį (gegužės 12 d.) į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę atvyksta rašytoja Sandra Bernotaitė, kuri dirbs su jaunimu statant pojūčių spektaklį. Pirmojo susitikimo metu jaunuoliai su ja susipažins, aptars būsimo spektaklio viziją ir laukiančius darbus.

Iš Šiaulių kilusi Sandra Bernotaitė rašo nuo 16 metų, jau dešimtmetį reziduoja Melburne, Australijoje. 2010 m. išleido pirmąją knygą – novelių rinkinį „Gaisras“, už kurį pelnė Augustino Griciaus premiją už geriausią metų debiutą. Taip pat išleido saviugdai skirtą knygą „Laisvojo rašymo elementai“ apie kūrybos elementus ir dėsnius, literatūrinį meistriškumą, įkvėpimo trikdžius ir šaltinius. 2013 m. pasirodė jos romanas „Katė, kurios reikėjo“, kuris buvo įvardintas kaip įvykis, paliksiantis ženklą lietuvių literatūroje, dar po kelių metų – romanas „Dioniso barzda“ autorė. Rašo internetinį tinklaraštį grafomanija.com.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas diskutavo apie lenkus Vilniaus krašte ir tautinę tapatybę

2017-04-10

Prieš įžengiant į pavasario atostogas, praėjusį penktadienį (balandžio 7 d.), Vilniaus rajono jaunimas kartu su istoriku, Vilniaus universiteto lektoriumi dr. Ryšard Gaidis diskutavo, kodėl Vilniaus krašte gausu lenkų ir kas lemia mūsų tautinę tapatybę. ...

Prieš įžengiant į pavasario atostogas, praėjusį penktadienį (balandžio 7 d.), Vilniaus rajono jaunimas kartu su istoriku, Vilniaus universiteto lektoriumi dr. Ryšard Gaidis diskutavo, kodėl Vilniaus krašte gausu lenkų ir kas lemia mūsų tautinę tapatybę. Paskaitą-diskusiją moderavo projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Apie mitus ir istorikų aiškinimus

Iš pradžių jaunuoliai aptarė mitus, žmonių spėliojimus, kaip ir kodėl aplink sostinę įsikūrė lenkai. Anot Martyno Mikučionio, tarp lietuvių paplitęs mitas, kad XIII–XIV a. lietuviai rengė žygius į Lenkiją, nelaisvėn kaip grobį imdavo jos gyventojus ir taip jie apsigyveno Lietuvoje. „O štai tarp lenkų yra manančių, kad lietuviai užgrobė Lenkijos kraštą ir, tarkime, Pagiriuose, pirmiau gyveno lenkai, o tik vėliau atsirado lietuviai,“ – pasakoja vaikinas.

Istorikai lenkų atsiradimą Vilniaus krašte aiškina kiek kitaip. Po paskaitos-diskusijos su istoriku R. Gaidis Austėja Roberta Bojarinaitė sako: „Mūsų gimtinės sienos ribojosi su gudų ir lenkų žemėmis, tad šalia gyvendami proseneliai susimaišė.“

Kiek daugiau pasidomėjusi, Veslava Bogdevič taip pat išsiaiškino, kad XVIII a. lietuviškai kalbančių žmonių vidurio Lietuvoje ėmė mažėti, dauguma bajorų buvo dvikalbiai ir lenkų kalba plito per sulenkėjusius dvarus, bažnyčias ir mokyklas. Dėl pagonybės tapatinimo su lietuviškumu imta kovoti prieš „pagonišką“ lietuvių kalbą, o štai lenkų kalba laikyta „katalikiška“. Dvasininkai kalbėjo lenkiškai, todėl katalikai greitai išmoko lenkiškai kalbėti, nors nebūtinai jie buvo lenkai.

Agata Parvicka sako: „Lietuvoje grynakraujų lenkų yra nedaug, daugiausiai čia gyvena lenkai, kurių šaknys ne Lenkijoje, bet Lietuvoje.“

Apie tautinę tautybę

Bekalbant apie lenkų atsiradimą, netrukus išsivystė diskusija, o kokia šio projekto dalyvių tautinė tapatybė ir kas ją lemia. „Daugelis esame maišyti. Pavyzdžiui, mano mama – lenkė, nes jos tėvai lenkai, tėtis – maišytas lietuvis, turintis rusų-baltarusų kraujo, mano pase parašyta, kad esu lietuvė, bet laikau save ir lietuve, ir lenke,“ – pasakoja Austėja Roberta.

Anot jaunuolių, dažniausiai tautinę tapatybę lemia tėvų tautybė, šeimos papročiai, kalba, gyvenamoji vieta, tačiau ne mažiau svarbus ir tavo paties pasirinkimas.

„Mano močiutė buvo rusė-baltarusė, senelis – rusas-lenkas. Mama – maišyta baltarusė-lenkė, tėvas – lenkas. Pase rašoma, kad esu lenkė, nors nemoku lenkų kalbos ir laikau save lietuve, – pasakoja Veslava. – Manęs klausė, kodėl iš tiek tautybių pasirinkau būtent lietuvių. Manau, nesvarbu, kokia tėvų tautybė: kas gimsta Lietuvoje, tie yra lietuviai. Žinoma, labai daug lėmė ir lietuviška mokykla, pilietiškumo pamokos, susipažinimas su istorija, kultūra.“ Mergina taip pat tikina: „Po paskaitos supratau vieną: turiu neatsižadėt savo šaknų, nepamiršt, kad nors sakau esanti lietuvė, turiu ir kitų tautų kraujo. Turiu didžiuotis, nesigėdyti savo šaknų, o svarbiausia – atsimint, kad kiekviena tautybė man suteikia stiprybės, suvokimo, kad esu „unikali“ lietuvė. Tautybė – mano stiprybė.“

Paskaitos-diskusijos dalyviai tikina, kad buvo įdomu ir naudinga panagrinėti tautinės tapatybės klausimus. „To neišgirstam gyvenamojoje aplinkoje, mokykloje. Tai labai svarbu ugdant vertybes, tautinę savimonę,“ – sako Veslava.

O štai Agata mano, kad būtų įdomu pakalbėti ir apie kitas tautas Vilniaus krašte, ypač, kai diskutuojant paaiškėjo, kad komandoje gausu ne tik lietuvių ar lenkų, bet taip pat yra gruziniško ir totoriško kraujo turinčių jaunuolių.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas aiškinsis, iš kur ir kaip aplink Vilnių atsirado lenkai

2017-04-07

Šį penktadienį (balandžio 7 d.) 12.30 val. Vilniaus rajono jaunimo laukia pirmoji projekto „Gyvenu laisvai!“ paskaita-diskusija. Jaunuoliai kartu su istoriku, Vilniaus universiteto lektorius dr. Ryšard Gaidis diskutuos ir aiškinsis, iš kur ir kaip ...

Šį penktadienį (balandžio 7 d.) 12.30 val. Vilniaus rajono jaunimo laukia pirmoji projekto „Gyvenu laisvai!“ paskaita-diskusija. Jaunuoliai kartu su istoriku, Vilniaus universiteto lektorius dr. Ryšard Gaidis diskutuos ir aiškinsis, iš kur ir kaip aplink Vilnių atsirado lenkai.

Paskaitą-diskusiją moderuos projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

KVIEČIAME VISUS DALYVAUTI!!!

--------

Trumpai apie R. Gaidis:

Dr. Ryšard Gaidis – istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas.

Tyrinėja ir dėsto XIX a. – XX a. I p. Lietuvos istoriją, XIX–XX a. pradžios Rusijos imperijos ir Europos šalių istoriją, domisi krajovcų sambūriu, jų idėjomis. Yra parengęs ir paskelbęs straipsnių šiomis temomis.

Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos, kurios vienas tikslų – tirti ir populiarinti Vilniaus krašto kultūrą, narys.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.