Naujienos Apie komandą

Vilniaus rajono jaunimas svarsto, apie ką bus pojūčių spektaklis

2017-04-06

Šį antradienį (balandžio 4 d.) kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių gimnazijoje jaunimo komanda „Žingsnis“ susitiko režisiere, aktore Saule Degutyte bei projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro ...

Šį antradienį (balandžio 4 d.) kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių gimnazijoje jaunimo komanda „Žingsnis“ susitiko režisiere, aktore Saule Degutyte bei projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite, su kuriomis diskutavo, kokią temą ir kaip norėtų atskleisti pojūčių spektaklyje.

Išbandė idėją

Iš pradžių jaunuoliai galvojo, kad spektaklis bus apie tremtį, tačiau dabar nebėra tuo tikri. Šios idėjos sumanytoja Karolina Jadzevičiūtė pasidalino ja su Pagirių gimnazijos teatro būreliu ir, šis nieko nelaukęs, pastatė spektaklį „21 gramas. Vosilkos“. Balandžio pirmosiomis dienomis jaunuoliai pristatė spektaklį Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūroje – šventėje „Šimtakojis 2017“ Punske (Lenkija), o per susitikimą kūrybinėje dirbtuvėje – parodė jo įrašą.

„Iš to trumpo pristatymo, kurį rengėm projekto idėjų atrankai, per kelias savaites pastatėm spektaklį ir jis tikrai daug kam patiko, – pasakoja Karolina. – Spektaklį kūrė teatro grupė, kurioje yra ne visi projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai. Dabar būtų galima šią idėją dar labiau išplėsti ir įtraukti jau visus.“

Naujos mintys  

Kadangi tremties tema jau šiek tiek, nors ir nedaug, atskleista, galbūt vertėtų panagrinėti ką nors naujo? Štai, pavyzdžiui, Mykolas Karpičius siūlo pasidomėti pabėgėlių istorijomis, kaip jie jaučiasi, ką išgyvena išvykę iš namų.

„Manau, kiekvienas žmogus siekia geresnio gyvenimo. Jei negali jo turėt savo šalyje, tenka keliauti, o įsikurti svetur nelengva,“ – mintimis dalijasi Evelina Kanarskaitė. Anot merginos, apie pabėgėlius yra įvairių neigiamų stereotipų, todėl kol geriau nepažįsta, daugelis į juos žvelgia su nepasitikėjimu.

Diskutuojant apie pabėgėlius pasitaikė skirtingų nuomonių: akivaizdu, kad ši tema, kaip ir daugelis kitų, įvairiapusė – nėra viskas tik juoda arba balta.

Jaunuoliai tikina, kad taip pat būtų įdomų patyrinėti įvairių tautų istorijas, patirtis. Pavyzdžiui, statant spektaklį prisiminti masines žydų žudynes Paneriuose arba pasidomėti Vilniaus krašte gyvenančiais totoriais, kurie, anot Karolinos, tam tikra prasme yra XIII a. pabėgėliai.

Renkasi atsakingai

Spektaklio temos pasirinkimas – atsakingas žingsnis, todėl jaunuoliai neskuba, nori apsvarstyti visus variantus. Anot Evelinos, būtų šaunu pabendrauti ir su seniaisiais vietos gyventojais, išgirsti jų istorijas – galbūt taip kils dar daugiau minčių. „Atrodo vieni kitus žinom, bet ne su visais bendraujam, taigi būtų įdomu išgirsti vietos gyventojų patirtis,“ – sako ji.

Evelinai antrina ir Karolina: „Pagiriai – maža gyvenvietė, tačiau čia, kaip ir dideliuose miestuoste, yra įdomių žmonių, galbūt net neatrastų didvyrių. Gyvenu visai šalia, Vaidotuose, tačiau tikrai ne viską žinau apie Pagirius.“

Kad daugiau sužinotų apie šį miestelį, jo žmones, projekto dalyviai turi pradėti rinkti jų atsiminimus, pasakojimus.

Džiaugiasi pažintimi

Jaunuoliai džiaugiasi, kad su jais projekte dirbs režisiere S. Degutytė. „Matau, ji rimtai žiūri į šį darbą, turi minčių ir man tai patinka,“ – sako Karolina. O štai Ramintai Slavinskaitei patiko, kad „režisierė pasakydavo, ką ji rinktųsi, kaip darytų, tačiau nebandė primesti savo nuomonės ir viską paliko spręsti mums.“ 

Jaunimui iš režisierės buvo įdomu išgirsti apie neįprastus spektaklio kūrimo būdus, pavyzdžiui, kaip vaizdams išgauti naudojamas senų diapozityvų projektorius.

Susitikimo metu jaunuoliai taip pat pasidalijo savo lūkesčiais, viltimis. „Daug kas nori išeiti iš komforto zonos, daugiau bendrauti, ugdyti meninius įgūdžius, – jaunimo mintis apibendrina Karolina. – Aš norėčiau laužyti stereotipus: kad šiame projekte ne tik mes kažką gautume, bet ir kitiems duotume. Smagu, kad atsirado ir daugiau tam pritariančių.“

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas kurs pojūčių spektaklį su režisiere Saule Degutyte

2017-04-03

Šį antradienį (balandžio 4 d.) Vilniaus rajono jaunimas susitiks su režisiere, scenografe ir aktore Saule Degutyte, su kuria projekte „Gyvenu laisvai!“ kurs pojūčių spektaklį. Pirmojo susitikimo metu jaunuoliai susipažins su režisiere, aptars savo lūkesčius, ...

Šį antradienį (balandžio 4 d.) Vilniaus rajono jaunimas susitiks su režisiere, scenografe ir aktore Saule Degutyte, su kuria projekte „Gyvenu laisvai!“ kurs pojūčių spektaklį. Pirmojo susitikimo metu jaunuoliai susipažins su režisiere, aptars savo lūkesčius, spektaklio viziją ir kaip kartu dirbs ateityje.

Susitikime taip pat dalyvaus, savo mintimis pasidalins projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Susitikimo Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje pradžia – 13.15 val.

----------

Trumpai apie S. Degutytę:

Saulė Degutytė – režisierė, scenografė ir aktorė, netradicinės menininkų grupės „Stalo teatras“ įkūrėja (2004 m.). Lietuvos ASITEŽO ir pasaulinės lėlininkų asociacijos Lietuvos UNIMA narė. 

Kartu su bendraminčiais kuria tai, ką pati vadina daiktų arba objektų teatru. Daiktai spektaklio metu atgyja, įgaudami personažų veidus, balsus ir likimus.

Vaidino „Vaidilos“, Valstybinio jaunimo teatro, VšĮ „Idioteatras“ spektakliuose, TV serialuose. Dirbo Lietuvos vaikų ir jaunimo centre „Nykštukų mokyklėlės“ teatro mokytoja, dramos studijos vadove, taip pat – Vilniaus spec. vaikų lopšelio-darželio „Žolynėlis“ meninio ugdymo pedagoge.

Savo įkurtame „Stato teatre“ režisavo spektaklius „Bebenčiukas ir Barbė“ (2004), „Eglė žalčių karalienė“ (2005), spektaklį-improvizaciją „Gimimo diena“ (2007), muzikį spektaklį „Peliukas gitaroje“ (2007), spektaklį-regėjimą „Avinėlio kelionė“ (2010), etnologinį muzikinį veiksmą šeimai „Gandro dovana“ (2010), spektaklį-sapną „Mano miestas“ (2011), kvapų spektaklį „Vėjų Motė“ (2011), spektaklius „Tarmių stalas“ (2013), „Didysis Dūdininkas“ (2014), „Stebuklingas sodas“ (2014) ir kitus.  

Už spektaklius „Gandro dovana“ (kategorijoje  ir „Tarmių stalas“ apdovanota dviem Auksiniais scenos kryžiais (2010 ir 2013 m.).

Komentarai
Komentarai: 0

Kaip projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimas šventė Vasario 16-ąją?

2017-02-20

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir ...

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir Klaipėdos – 99-ąjį Lietuvos valstybės gimtadienį paminėjo linksmai ir spalvingai.

Vilniaus rajone

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos bendruomenė valstybės atkūrimo dieną minėjo iš anksto – vasario 14-ąją. Gražus sutapimas, kad būtent meilės dieną jaunimas išreiškė savo jausmus valstybei. Šventinis renginys gimnazijoje prasidėjo giedant Lietuvos himną. Po jo gimnazijos direktorius Zbigniev Maciejevski tarė sveikinimo žodį ir apdovanojo olimpiadų nugalėtojus. Gimnazistai dainavo dainas, deklaravo Lietuvai skirtas eiles. Renginį vainikavo Andriaus Mamontovo daina „Geltona. Žalia. Raudona.“, kurią jaunuoliai traukė skambant elektrinėms gitaroms ir būgnams.

„Žmonės nepabijojo kitų šalių priespaudos ir išdrįso apie nepriklausomybę paskelbti pasauliui. Tokie įvykiai kaip Vasario 16-osios akto paskelbimas, partizanų kovos, Baltijos kelias, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji man reiškia labai daug, juos prisiminus sukyla patriotiški jausmai,“ – mintimis dalijasi Iveta Kemėšytė iš Nemėžio.

O štai Pagirių gimnazijoje, kur įsikūrusi dar viena projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, minint Vasario 16-ąją, vyko pilietinė pamoka „Prisimename ir gerbiame“. Renginį vedė dvidešimt vaikinų, kurie pristatė signatarus, 1918 m. pasirašiusius Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Susirinkusieji daugiau sužinojo apie jų gyvenimus ir dėl tėvynės nuveiktus darbus. Besibaigiant renginiui vaikinai scenoje atkūrė istorinę akimirką – Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų nuotrauką, užfiksuotą pasirašius šį svarbų dokumentą. „Į mus žiūrėjo jaunystė ir istorija. Užplūdę šilti jausmai, skatino didžiuotis savo valstybe, savo žmonėmis,“ – rašoma gimnazijos interneto svetainėje. Renginio dalyviai taip pat kartu sugiedojo tautišką giesmę, o gimnazijos direktorė Aušra Mažonienė linkėjo visiems atsakomybės, drąsos ir kūrybiškumo kuriant laisvą ir nepriklausomą valstybę.

Projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorė Vilniaus rajone, mokytoja Milda Gintautė  kartu su gimnazistais Saule, Sandra, Melanija ir Žygimantu taip pat žygiavo eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“ nuo Katedros iki Rasų kapinių Vilniuje.

Visagine

Lietuvos valstybės gimtadienis Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje prasidėjo nuo svečių – Visagino Česlovo Sasnausko meno mokyklos auklėtinių – pasirodymo. „Jie surepavo dainą apie Lietuvos istoriją. Visiems patiko toks gyvas ir jaunatviškas pasirodymas, kuris buvo tarsi įvadas į būsimą paskaitą,“ – pasakoja visaginietė Irina Jarec. Po pasirodymo Visagino savivaldybės Švietimo, kultūros ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas, istorikas Laimonas Abarius pasakojo apie Lietuvos kelią iki Nepriklausomybės, priminė apie iškilias krašto asmenybes.

O Visagino „Verdenės“ gimnazijos mokiniai I aukšto fojė stende pristatė savo nuveiktus gerus darbus. Jaunesnių klasių mokiniai kūrė „žydinčią Lietuvą“: pagamino geltonas, žalias, raudinas gėlytes ir iš jų sudėliojo Lietuvos žemėlapį. I−IV klasių gimnazistai, susibūrę į komandas, dalyvavo intelektiniame žaidime „Lietuvos patriotai“ ir atsakinėjo į klausimus iš Lietuvos istorijos, literatūros, geografijos, muzikos bei tautosakos, atliko kūrybines užduotis, sportavo.

„Man, kaip ir daugeliui mano amžiaus žmonių, Vasario 16-oji yra viena tų dienų, kurias tiesiog minime. Visą laiką gyvenome laisvoje Lietuvoje, mums neteko patirti to, ką priespaudoje išgyveno mūsų tėvai, seneliai, todėl, tikriausiai, nelabai ir vertiname tokias dienas, – kalba Ingrida Girdziušaitė iš Visagino. – Vis dėlto Vasario 16-ąją tikrai reikia minėti, nes ji labai svarbi mūsų šaliai, jos istorijai. Jei jos nebūtų, laisvos Lietuvos galbūt irgi nebūtų. Tai yra tikrų tikriausias priminimas, kad mes turėtume kovoti už tokią Lietuvą, kokios mes norime ir kokios norėjo žmonės, anuomet siekę Nepriklausomybės.“

Šalčininkų rajone

Eišiškių bendruomenė, įskaitant projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvius iš Stanislovo Rapolionio gimnazijos, valstybės gimtadienį minėjo Eišiškių kultūros namuose. Čia susirinkusius sveikino Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun.

Renginio dalyviai stebėjo pristatymą, kaip gimtosios Eišiškės atrodė praeityje ir kokios jos yra šiandien. S. Rapolionio gimnazijos ansamblio „Versekėlė“ nariai grojo kanklėmis, dainavo liaudies dainas, deklamavo eiles. Pasirodymus taip pat surengė Eišiškių gimnazijos jaunimas, dainų ir šokių ansamblis „Eišiščane“.

O Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos jaunuoliai, susibūrę mokyklos koridoriuose, galvojo ir rašė palinkėjimus Lietuvai. Dalis jų taip pat dalyvavo koncerte Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre.

Biržuose

Dar kiek kitaip Valstybės atkūrimo dieną paminėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos jaunimas. Čia kiekviena klasė sukūrė po filmuką Lietuvai. Kaip pasakoja Matas Bagamolovas, vieni, kurdami filmukus, apklausė vietos gyventojus, ką jiems reiškia Vasario 16-oji, kiti – repavo Lietuvos istoriją, ar kt. Filmukai per pertraukas buvo rodomi mokyklos fojė.

„Negaliu sakyt, kad anksčiau buvo blogai, nes pats nepatyriau ir nežinau, kas yra nelaisvė, – sako Matas, tačiau vaikinas tvirtai žino, ką jam reiškia laisvė. – Laisvė – tai galimybė tobulėti, atrasti save ir tiesiog būti laisvam. Aš labai džiaugiuosi, kad esu laisvas, kad visi mes esame.“

Prieš Vasario 16-ąją Biržų „Saulės“ gimnazijoje taip pat lankėsi ir istorijos pamoką abiturientams vedė Lietuvos Respublikos Seimo narys Viktoras Rinkevičius. Svečias, patikrinęs gimnazistų žinias apie Atkuriamojo Seimo veiklą, papasakojo apie dabartinio Seimo struktūrą, paaiškino kaip priimami ir įgyvendinami įstatymai.

Klaipėdoje, Švenčionių ir Trakų rajonuose

Prieš valstybės 99-ąjį gimtadienį Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje iškabinti mokinių piešti plakatai, per istorijos pamokas prisiminta, kaip buvo pasirašytas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas. Dalis jaunuolių taip pat dalyvavo mieste vykusiuose renginiuose. Minint valstybės atkūrimo dieną uostamiestį nušvietė ir III-asis Šviesų festivalis.

Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje buvo surengta mokinių piešinių paroda. Jaunuoliai taip pat žiūrėjo ir per pamokas aptarė režisieriaus Kristijono Vildžiūno tikrais įvykiais paremtą filmą „Kai apkabinsiu tave“ apie Šaltojo karo metu išblaškytą šeimą.

Trakų r. Rūdiškių gimnazijos jaunimas šiemet Vasario 16-ąją paminėjo meniškai: vieni deklamavo eilėraščius, kiti – dainavo, treti – vaidino ir per kūrybą priminė istorinius įvykius.

Komentarai
Liveta 2017-06-02

Straipsnis ne į tą komandą parašytas :D

韓国コピー時計 2017-10-24

スーパーコピーブランド! 友達の紹介するネットショップ. 対応するとても良いのがあります. 信用の店があるのです!

Komentarai: 2

Išrinko tris Pagirių jaunimo idėjas

2017-02-08

Š. m. vasario 7 d. (antradienį) projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių gimnazijoje Vilniaus rajono komanda „Žingsnis“ išlaisvino savo kūrybiškumą, atskleidė savo talentus ir kvietė geriau pažinti gimtojo krašto ...

Š. m. vasario 7 d. (antradienį) projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių gimnazijoje Vilniaus rajono komanda „Žingsnis“ išlaisvino savo kūrybiškumą, atskleidė savo talentus ir kvietė geriau pažinti gimtojo krašto istoriją, kultūrą, žmones. Kaip tai daryti, jaunuoliai pasiūlė net penkias savo sugalvotas idėjas.

Renginyje dalyvavo ir jaunimo idėjas išsamiau pakomentavo, aptarė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir žurnalistas, Nepriklausomybės akto signataras Rimvydas Valatka.

Skirtingų tautų kultūrą atskleidė per šokius, dainas

„Susitikdavome per pertraukas, savaitgaliais ir vis galvodavome idėjas. Vėliau susibūrėm į keturias grupes. Kiekviena grupė ne tik pristatė po savo idėją, bet taip pat dalyvavo pristatant bendrą mūsų visų idėją – viešą akciją „Pynė“, – pasakoja Agata Parwicka.

Agata pasirinko per šokį atskleisti skirtingų Pagiriuose gyvenančių tautų išskirtinumą. „Buvo keturios, tautiniais rūbais apsirengusios poros. Viena jų šoko lietuvių liaudies šokių motyvą, kita – lenkų, trečia – rusų, ketvirta – totorių. Kompoziciją vainikavo bendras visų porų šokis, – kalba mergina. – Ekspertai gyrė mūsų idėją, sakė, kad ji galėtų padėti skirtingiems žmonėms susidraugauti, patarė ateityje šiek tiek patobulinti choreografiją.“

Pagirių jaunimas taip pat kvietė geriau pažinti nykstančios totorių tautos unikalumą ir pristatė stilizuotą jos liaudies dainą. Ją sudainavo Kornelija Kuckailytė, kuriai gitara, saksofonu ir mažuoju būgnu pritarė Tomas, Šarūnas ir Austėja.

„Fizikos mokytoja Dina Aleksandravičienė mus pamokė, kaip taisyklingai tarti totoriškus žodžius, kur dėti kirčius, paaiškino šios dainos prasmę – ji yra apie meilę, – pasakoja saksofonu grojęs Šarūnas Šibirkštis. – Dainą šiek tiek stilizavome, padarėm ritmingesnę, kai kurias vietas pagreitinom, kitas – sulėtinom, kad ir šių dienų klausytojai atkreiptų į ją dėmesį.“

Pagiriuose gyvena, dirba ir kuria įvairių tautybių žmonės, tačiau didžiąją jų dalį sudaro lietuviai ir lenkai. Siekdami paskatinti šių tautų geresnį pažinimą, bendravimą, jaunuoliai surengė ir nufilmavo viešą akciją „Pynė“.

„Idėjos esmė – susitinka lietuvių ir lenkų jaunuoliai, nešini savo tautos vėliavą, užsirišę ant riešų tautinių spalvų juostelės. Lenkai sudainuoja savo dainą ir žengia žingsnį lietuvių link, po jos pasigirsta lietuvių skanduotė ir šie žengia artyn, dar viena skanduotė, dar viena daina ir abiejų tautų jaunuoliai susipina,“ – pasakoja Agata. Iš pradžių jaunuoliai repetavo mokykloje, o praėjusį savaitgalį šią akciją surengė ir nufilmavo prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Būtent šią vaizdo medžiagą jaunuoliai ir pristatė renginio dalyviams.
 
Pajausti praeitį

 O štai Karolinai Jadzevičiūtei idėja, ką būtų galima nuveikti projekte, gimė visai netikėtai. „Važiuodama autobusu prisėdau prie senyvos močiutės, ji pradėjo mane kalbinti, pasakoti, kad važiuoja iš tremtinių susitikimo. Susimąsčiau apie jos patirtį, kad jos išgyvenimus kitiems sunku suprasti, kad to, ką ji jautė, jau nepajusiu, – prisimena mergina. – Pagalvojau apie pojūčių teatrą – vieną iš būdų priartėti prie to, ką žmonės jautė, išgyveno. Manau, kad tai labai paveiki, nors Lietuvoje ir ne itin populiari, priemonė.“

Kaipmat atsirado bendraminčių, kurie kartu su Karolina ryžosi kurti pojūčių spektaklį. „Kreipėmės į specialiuosius socialinės globos namus „Tremtinių namai“ Vilniuje, susitarėme su socialine darbuotoja, kad ji suras žmogų, kuris sutiktų pasidalinti savo prisiminimais apie tremtį,“ – pasakoja Karolina. Prisiminti ir apie savo tremtį į Altajaus kraštą sutiko papasakoti Vytautas Juozapaitis.

 „Renginio metu ant scenos pakvietėm keletą savanorių, užrišom jų akis, kad geriau „įsijungtų“ kiti pojūčiai. Siekėme, kad savanoriai pajaustų tai, ką jautė tremtiniai: retsykiais uždėdavome paklausyti Vytauto pasakojimo, multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio muzikos ar riedančio traukinio garso, bandėme paskleisti gyvulinio vagono kvapą, imitavome judesius, taškėme vandenį, – apie tai, kas vyko ant scenos, pasakoja Karolina. – Net Rimvydas Valatka, kuris tik iš šalies stebėjo, kaip bandome „sužadinti“ pojūčius, sakė, kad pasijuto taip, lyg ten buvęs. Mums tai didelis komplimentas.“

Anot Karolinos, kuriant pojūčių spektaklį būtų galima atskleisti įvairiausius Pagirių apylinkėse gyvenančių senolių prisiminimus ir nebūtinai tik apie tremtį. Būtų galima prisiminti žmonių išgyvenimus netoliese esančiuose Paneriuose ar Keturiasdešimt totorių kaime.

Išsiaiškinti gyvenvietės istoriją

Dalis jaunuolių taip pat nusprendė patyrinėti Pagirių istoriją. „Paklausinėjom bendraamžių ir vyresnių žmonių, ką jie žino apie Pagirius. Daugelis jų beveik nieko negalėjo papasakoti, atrodė, kad Pagiriai neturi savo istorijos, – sako Martynas Mikučionis. – Kai tiek daug žmonių palieka gimtus miestelius, nebelieka kas tą istoriją išsaugotų, kitiems papasakotų.“

Kai kurie Pagirių istorijos pradžią sieja su 1971 m., kai čia pradėtas statyti Vilniaus šiltnamių kombinatas, tačiau Martynui ir dar keliems jaunuoliams knieti pažvelgti į gilesnę praeitį, kas gi buvo anksčiau. „Kur dabar Pagiriai, anksčiau buvo pelkės, o jas nusausinus, susiformavo durpynai. Daugelis net neįtaria, kad anksčiau Pagiriai vadinosi Kazaklarais. Išvertus iš tiurkų kalbos, tai reiškia laisvų žmonių bendruomenė, gyvenvietė,“ – pasakoja Martynas.

Kad atkurtų Pagirių praeitį, jaunuoliai ne tik ieškojo medžiagos senosiose knygose, bet ir kalbino seniausius vietos gyventojus, aiškinosi, kokia anksčiau buvo jų buitis, laisvalaikis. Iš surinktos medžiagos jie sukūrė trumpą vaizdo pasakojimą.

Ir tai dar ne viskas: jaunuoliai pirmuosius savo įspūdžius, kurie kilo tyrinėjant gimtinės istoriją, įamžino haiku. „Haiku turi griežtą struktūrą: tai trieilis, kurio pirmą ir trečią eilutę sudaro po penkis skiemenis, antrą – septyni skiemenys, – kalba Martynas.  – Buvo labai daug bandymų, juodraščių, kol pavyko haiku sukurti.“

Kiekvienas išreiškė nuomonę

Pristačius visas idėjas, renginio dalyviai plojimais ar palaikymo šūksniais išreiškė savo simpatijas ir išrinko tris idėjas, kurios jiems labiausiai patiko. 

Anot Karolinos, susirinkusieji labai aiškiai parodė, kad palaiko skirtingų tautų šokio ir pojūčių teatro idėjas. Trečiąją idėją išrinkti buvo kiek sunkiau. Galiausiai, po kelių balsavimų, paaiškėjo, kad daugelį taip pat sužavėjo sumanymas per muziką, dainą, pažvelgti į totorių kultūrą.

Jaunuoliai tikina, kad visos atrinktos idėjos jiems patinka, todėl galbūt vertėtų jas sujungti – sugalvoti priemonę, kurioje susilietų teatras, muzika ir šokis, senųjų žmonių pasakojimai ir skirtingų tautų kultūra.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagiriuose – kūrybinių idėjų pristatymas

2017-02-05

Š. m. vasario 7 d. (antradienį) 14.20 val. kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių gimnazijoje Vilniaus rajono jaunimas pristatys penkias idėjas, kaip geriau pažinti savo gimtąjį kraštą ir kuo plačiau paskleisti žinią apie jį.

Renginyje dalyvaus ir jaunimo sugalvotas ...

Š. m. vasario 7 d. (antradienį) 14.20 val. kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių gimnazijoje Vilniaus rajono jaunimas pristatys penkias idėjas, kaip geriau pažinti savo gimtąjį kraštą ir kuo plačiau paskleisti žinią apie jį.

Renginyje dalyvaus ir jaunimo sugalvotas idėjas pakomentuos, aptars projekto „Gyvenu laisvai!“ iniciatoriai – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, taip pat projekto ekspertas, žurnalistas, Nepriklausomybės akto signataras Rimvydas Valatka.

Viena jaunimo idėjų per šokį atskleisti skirtingų tautų lietuvių, lenkų, rusų, totorių unikalumą. Jaunuoliai taip pat atkreipė dėmesį į Pagirių apylinkėse įsikūrusį Keturiasdešimt Totorių kaimą – vieną seniausių LDK totorių gyvenviečių, ir mano, kad vertėtų geriau susipažinti su šios nykstančios tautos kultūra. Norėdami skatinti skirtingų tautų jaunimo bendravimą, geresnį pažinimą, projekto dalyviai taip pat svarsto galimybė suorganizuoti viešą akciją („flashmobą“) „Pynė“.   

Jaunuoliai taip pat ryžosi žvilgterėti į savo gyvenvietės praeitį ir patyrinėti, kaip ji atsirado, kodėl jai suteiktas Pagirių pavadinimas, ką reiškia Kazaklarai ir pan. Dar vienas jų sumanymas surinkti autentiškus Pagirių senolių prisiminimus, kurie leistų geriau pažinti savo kraštą ir jo žmones.

Renginyje paaiškės trys geriausios idėjos, iš kurių jaunuoliai išsirinks vieną ir toliau praktiškai ją įgyvendins.

MALONIAI KVIEČIAME DALYVAUTI RENGINYJE!!!

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.