Naujienos Apie komandą

Vilniaus r. kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi portalo DELFI vyr. redaktorė

2016-02-07

Ar viskas, ką perskaitote laikraščiuose, naujienų portaluose ar soc. tinkluose yra tiesa? Kaip nepasiklysti informacijos jūroje, kas yra „troliai“ ir „elfai“, kokias žinias jie skleidžia...? Apie tai sausio mėn. pabaigoje Vilniaus rajono jaunimas diskutavo ...

Ar viskas, ką perskaitote laikraščiuose, naujienų portaluose ar soc. tinkluose yra tiesa? Kaip nepasiklysti informacijos jūroje, kas yra „troliai“ ir „elfai“, kokias žinias jie skleidžia...? Apie tai sausio mėn. pabaigoje Vilniaus rajono jaunimas diskutavo su naujienų portalo DELFI vyr. redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

DELFI vyr. redaktorė pataria: „Į viską reikia žiūrėti kritiškai“. Išlikti budrūs turi ne tik skaitytojai, žiūrovai, bet ir žurnalistai. M. Garbačiauskaitė-Budrienė atvirai pripažįsta: „Net ir patysusi žiniasklaida padaro klaidų. Visi padaro klaidų, tai yra žmogiškasis faktorius: kartais skubi, kartais Tave suklaidina. Aš manau, kad informaciją iš Rusijos kanalų reikėtų vertinti labai atsargiai..., sako ji. Mūsų pareiga, tikslas yra atskirti, suvokti, kas yra normalios žinios, o kas yra propaganda. Kovoti su ja labai sunku.  Mes tą pastebėjom, tą ir Vakarai suprato.“

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, dar prieš Krymo aneksiją buvo pastebėta didelė problema su troliais, kurie rašo komentarus, balsuoja už juos... Užsienio šalių žurnalistai, atlikę tyrimus, išsiaiškino, kad Sankt Peterburge ir kituose miestuose dirba troliai, t. y. žmonės, kurie už pinigus rašo komentarus, skirtus sumažinti lietuvių pasitikėjimą savimi, paskleisti melagingus faktus.

Kovoje su troliais svarbus vaidmuo tenka elfams – Lietuvos piliečiams, kuriems trolinimas kelia pasipiktinimą. Jie savanoriškai atsakinėja į trolių komentarus, ginčijasi su jais, bando paaiškinti, kaip viskas yra iš tikrųjų. Portalas DELFI su troliais taip pat kovoja technologiniu būdu (apribotas paspaudimų ant patinkančių komentarų skaičius) ir pasitelkęs darbuotojus, kurie trina netinkamus komentarus. Darbo jiems tikrai netrūksta – juk į DELFI grupės portalus per dieną parašoma net apie 20 tūkst. komentarų.

Naujienų portalo DELFI vyr. redaktorė taip pat pasakojo, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikiniai žurnalistai, kaip gimta straipsnių temos, kaip žurnalistai atsirenka informacijos šaltinius, ir pan.

Po paskaitos-diskusijos Vilniaus rajono jaunimo laukė praktinis užsiėmimas su D. Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte, kurie dalijo patarimus, kaip kitiems pristatyti ir kuo plačiau paskleisti savo idėjas, kokias žinutes skelbti soc. tinkle „Facebook“ ir pan. Gaila, kad pasiruošimas įvairiems renginiams, gerokai praretino praktinio užsiėmimo dalyvių gretas.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas atkreips dėmesį į svarbiausius šių dienų konfliktus

2016-01-24

Penktadienį (sausio 22 d.) Vilniaus rajono komanda, susitikusi su režisieriumi Jonu Ohmanu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite, toliau ieškojo efektyviausių būdų, kaip atskleisti skirtingų tautų ir religijų įvairovę, ...

Penktadienį (sausio 22 d.) Vilniaus rajono komanda, susitikusi su režisieriumi Jonu Ohmanu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite, toliau ieškojo efektyviausių būdų, kaip atskleisti skirtingų tautų ir religijų įvairovę, santykius savo krašte. Jaunuoliai apsisprendė, kad geriausia tai daryti nagrinėjant... konfliktus.

Kaip sako Inesa Kiselytė, nors Vilniaus rajone skirtingų tautų ir religijų atstovai gyvena draugiškai, gražiai sutaria, tačiau tam tikrų konfliktų pasitaiko ir čia. „Norim iškelti tokius klausimus, nagrinėti tokius ginčus, kurie paskatintų diskusijas,“ – sako mergina.

Įvardyti kylančius konfliktus ėmėsi komandos merginos. Kartu su D. Skučaite jos nustatė keturias konfliktų rūšis. Pirmoji – konfliktai tarp skirtingų religijų atstovų ir tų, kurie iš viso netiki. Nors mokykla, kurioje įsikūrusi projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, pavadinta šventojo Rapolo Kalinausko vardu, tačiau ne visi ją lankantys jaunuoliai yra katalikai. O kur dar dėl teroristinių išpuolių paūmėję krikščionių ir musulmonų santykiai.  

Antroji konfliktų rūšis – gilias istorines šaknis turintys ir iki šiol tebesitęsiantys lietuvių ir lenkų ginčai. Juk daugelis yra girdėjęs lenkiškąjį nusistatymą „Vilnius – mūsų, Kaunas – jūsų“. Trečioji konfliktų rūšis – politinių sprendimų nulemti nesutarimai tarp lietuvių ir rusų. Anot Brigitos Lobačiūtės, svarbu kalbėti apie tai, kaip šiandieninių įvykių akivaizdoje jaučiasi Lietuvoje gyvenantys rusai, kokie jų santykiai su kitais Lietuvos gyventojais. O štai Inesa atkreipia dėmesį į praeities nuoskaudas: juk daugelis lietuvių yra girdėję ar net susidūrę su artimųjų trėmimais į Sibirą. Ketvirtoji konfliktų rūšis atspindi skirtingą požiūrį į seksualines mažumas. Anot Inesos, krikščionims vien dėl religijos sunkiau toleruoti, pateisinti homoseksualus.

Anot Brigitos, įvardyti konfliktai yra aktualūs ir svarbūs ne tik Vilniaus rajono, bet ir visos Lietuvos, Europos ir net pasaulio gyventojams. „Filme pasiūlysime tam tikrus sprendimus, tačiau nepateiksime vieno galutinio atsakymo, paliksime erdvės žiūrovų pamąstymams,“ – sako Brigita. Tuo tarpu Inesa pastebi, kad svarbu atrasti giją, kuri leistų filme susieti skirtingus konfliktus, ir parodyti, kad už juos svarbiau meilė ir tolerancija.

Kol komandos merginos diskutavo apie konfliktus, vaikinai kartu su režisieriumi J. Ohmanu aptarė kuriamą klipą – komandos pristatymą. „Režisierius pakankamai gerai jį įvertino, tačiau davė ir keletą patarimų, ką būtų galima dar patobulinti: reikėtų pakalbinti daugiau žmonių, pakeisti foninę muziką. Atsižvelgę į patarimus, turėtume darbą užbaigti per kelias savaites,“ – sako Robert Bumbul.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono komanda vėl neria į kūrybinį procesą

2016-01-20

Atrodo, ką tik peržengėme Naujųjų metų slenkstį, o štai, jau ir sausis persirito į antrą pusę. Lūkuriuoti nėra ko – pats metas visu tempu kibti į darbus. Jau šį penktadienį (sausio 22 d.) į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Jonas ...

Atrodo, ką tik peržengėme Naujųjų metų slenkstį, o štai, jau ir sausis persirito į antrą pusę. Lūkuriuoti nėra ko – pats metas visu tempu kibti į darbus. Jau šį penktadienį (sausio 22 d.) į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Jonas Ohmanas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai kartu su jaunimu aptars, kaip sekėsi filmavimo, informacijos rinkimo ir scenarijaus rašymo komandoms įveikti paskirtas užduotis, kokių naujų, įdomių detalių pavyko sužinoti bendraujant su vietos gyventojais, kaip surinktą informaciją būtų galima panaudoti kuriamame filme apie skirtingų tautų ir religijų atstovų gyvenimą, santykius Vilniaus rajone, ir pan.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas nagrinėjo tautų santykius praeityje ir šiandien

2015-12-21

2015-ųjų užsiėmimus Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje vainikavo susitikimas su žurnalistu, Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydas Valatka, kuris kvietė pažvelgti į lietuvių, lenkų ir rusų santykius skirtingais istoriniais laikotarpiais. ...

2015-ųjų užsiėmimus Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje vainikavo susitikimas su žurnalistu, Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydas Valatka, kuris kvietė pažvelgti į lietuvių, lenkų ir rusų santykius skirtingais istoriniais laikotarpiais. Paskaitą-diskusiją vedė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
 
Paskaitos dalyvė Karolina Adamovič džiaugiasi naujomis žiniomis ir prisipažįsta, kad jai atmintin itin įstrigo R. Valatkos žodžiai: „negalime į praeitį žiūrėti dabarties akimis“. „Tuomet negyvenome ir nežinome, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Neverta dairytis atgal: praeities kovos, žemių dalybos neturėtų kenkti šių dienų santykiais,“ – mintimis dalijasi Karolina.
 
O štai Iveta Kemėšytė prisimena, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nebuvo įprasta skirstyti žmones pagal tautas. Galėdavai išgirsti prisistatant stačiatikiu ar Romos kataliku, bet ne lenku, rusu ar lietuviu. Buvo juntama vienybė ir pagarba vieni kitiems.

Anot Inetos Kiselytės, situacija pasikeitė prasidėjus „tautų pavasariui“, kai gimė nacionaliniai judėjimai. Kaip pastebi mergina, sunku rasti žodį lenkų ir lietuvių santykiams apibūdinti: jie nebuvo nei draugiški, nei priešiški. Dažnai šios tautos kovodavo išvien ir laimėdavo prieš bendrus priešus. Be to, pasirodo, anksčiau Lietuvoje gyvenę lenkai save vadino „mažaisiais lenkais“.

Jaunuoliai taip pat daugiau sužinojo apie lenkiškai rašiusį lietuvių poetą Vladislovą Sirokomlę, kurio viename leidinių aprašomas ir Vilniaus rajonas, jo žmonių santykiai.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas tęsia pažintį su tautinėmis bendrijomis

2015-12-15

Jau ketvirtadienį (gruodžio 17 d.) į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę atvyksta žurnalistas, Nepriklausomybės Akto signataras Rimvydas Valatka, kuris paruošė ir skaitys paskaitą „Rusai Vilniaus rajone – praeitis ir dabartis“. Paskaitą-diskusiją ves Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. 

Užsiėmimo pradžia – 11.50 val. KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI! 

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.