Naujienos Apie komandą

Įvyko filmo „Skirtingi ir tuo ypatingi“ premjera Nemėžyje

2017-01-30

Penktadienio vakarą į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje sugūžėjo nemenkas būrys mokytojų, mokinių, tėvų ir kitų bendruomenės narių. Visi su nekantrumu laukė komandos „Vilnija“ kartu su režisieriumi Jonu Ohmanu ir ...

Penktadienio vakarą į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje sugūžėjo nemenkas būrys mokytojų, mokinių, tėvų ir kitų bendruomenės narių. Visi su nekantrumu laukė komandos „Vilnija“ kartu su režisieriumi Jonu Ohmanu ir scenariste Tekle Kavtaradze sukurto filmo „Skirtingi ir tuo ypatingi“ pristatymo.

Renginys prasidėjo itin gera nuotaika. Jaunuoliai atliko nuotaikingą dainą, kuriai patys parašė žodžius, o melodiją nusiklausė nuo Jurgio Didžiulio dainos „Patinka“. Vėliau jaunuoliai pakvietė pakilti į sceną ir keletą žodžių tarti gimnazijos direktorių Zbigniev Maciejevski, kuris džiaugėsi mokinių dalyvavimu projekte. Po jo taip pat pasisakė projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas Vytautas Bruveris, filmo scenarijaus autorė Teklė Kavtaradzė.

Netrukus jaunuoliai pristatė trumpą filmuką iš nuotraukų apie projektą „Gyvenu laisvai!“, prisiminė kartu praleistą laiką, nuveiktus darbus. O tada atėjo laikas ir filmo peržiūrai.

„Prieš renginį, ypač filmo peržiūrą, buvo neramu. Galbūt net sunkiau savo darbą pristatyti artimoje aplinkoje, kurioje tave visi gerai pažįsta ir daug tikisi, nei mažiau pažįstamiems žmonėms, – sako Iveta Kemėšytė ir lygina filmo premjerą Nemėžyje ir Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje. – Visa mokyklos bendruomenė nekantriai laukė šio filmo.“

Po filmo peržiūros susirinkusieji bendravo tarpusavyje, dalijosi įspūdžiais, nuomonėmis. Smagu, kad filmas sulaukė daug šiltų, gražių atsiliepimų. Anot žiūrovų, nors filmas trunka apie 20 minučių, tačiau jo scenarijus taip įtraukia, kad laikas nejučia prabėga. Surinkusieji taip pat gyrė filmą už tarpusavyje suderintus jaunuolių pasisakymus ir jausmingas šokių scenas. Dar kiti žavėjosi jaunimu ir tikino, kad juos sujaudino jaunuolių patriotiškumas, ypač, kai jie kalbėjo laikydami rankose Lietuvos trispalvę.  

Anot Inesos Kiselytės, jaunuoliai nesiekė filme parodyti idealizuoto, pagražinto vaizdo, jų tikslas – pristatyti realybę tokią, kokia ji yra. „Juk, nors mūsų mokykla daugiatautė, nors mes gražiai sutariam, tačiau kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir čia, būna visko,“ – sako ji.

„Galbūt kažkam ir ne viskas patiko, bet mes tikrai žinom, kad mūsų filmas tikrai geras, – įsitikinusi mergina. – Buvo labai smagu vėl susitikti ir bendrauti su Tekle. Gaila, tik kad režisierius Jonas susirgo ir negalėjo atvažiuot.“

Anot Karolinos, būtų šaunu filmą parodyti ir per Gerojo Ganytojo šventę, kuri birželio mėnesio pabaigoje vyksta Nemėžyje, ir į kurią kasmet susirenka daug žmonių.

Primename, kad komandai „Vilnija“ už filmą „Skirtingi ir tuo ypatingi“ atiteko apdovanojimas „Už Vilnijos jaunimo tapatybių kūrybines paieškas“ ir specialusis LR Vidaus reikalų ministerijos įsteigtas prizas.

Filmą taip pat numatoma parodyti per LRT „Kultūros“ kanalą.

Komentarai
Komentarai: 0

Filmo „Skirtingi ir tuo ypatingi“ premjera Nemėžyje

2017-01-26

Šį penktadienį (sausio 27 d.) 17 val. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje vyks Vilniaus rajono komandos „Vilnija“ kartu su režisieriumi Jonu Ohmanu ir scenariste Tekle Kavtaradze sukurto pirmo „Skirtingi ir tuo ypatingi“ pristatymas ir ...

Šį penktadienį (sausio 27 d.) 17 val. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje vyks Vilniaus rajono komandos „Vilnija“ kartu su režisieriumi Jonu Ohmanu ir scenariste Tekle Kavtaradze sukurto pirmo „Skirtingi ir tuo ypatingi“ pristatymas ir aptarimas.

Renginyje dalyvaus filmo kūrybinė komanda, taip pat vienas projekto „Gyvenu laisvai!“  iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas Vytautas Bruveris.

Komandai „Vilnija“ už sukurtą filmą atiteko apdovanojimas „Už Vilnijos jaunimo tapatybių kūrybines paieškas“ ir specialusis LR Vidaus reikalų ministerijos įsteigtas prizas.

Su filmu trumpai galite susipažinti:
https://www.youtube.com/watch?v=Zk_O0yky8DQ

LAUKIAME RENGINYJE!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Įspūdžiai po apsilankymo Europos Parlamente Briuselyje

2016-12-04

Praėjusią savaitę 36 jaunuoliai iš Vilniaus rajono komandos „Vilnija“ ir Trakų rajono komandos „Trakas“ lankėsi Europos Parlamento būstinėje Briuselyje, kur susitiko ir bendravo su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi. Atvykusius jaunuolius pasitiko, ...

Praėjusią savaitę 36 jaunuoliai iš Vilniaus rajono komandos „Vilnija“ ir Trakų rajono komandos „Trakas“ lankėsi Europos Parlamento būstinėje Briuselyje, kur susitiko ir bendravo su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi. Atvykusius jaunuolius pasitiko, EP Parlamentą aprodė ir jos veiklą pristatė Vizitų ir seminarų skyriaus atstovė Ringailė Razauskienė.

Praturtino žinias ir pakeitė požiūrį

„Ši kelionė kažkas tobulo. Tai mano pirmoji kelionė į tolimesnį užsienį, anksčiau teko lankytis tik Lenkijoje ir Latvijoje, todėl man net trūksta žodžių įspūdžiams nupasakoti, – sako Justina Naužemytė iš Vilniaus rajono. – Europos Parlamente bendravome su Petru Auštrevičiumi. Iš jo ne tik daugiau sužinojome apie šią instituciją, jos narius, veiklą, bet ir gavome motyvacijos dirbti Lietuvai, stengtis dėl jos.“

P. Auštrevičius teiravosi jaunuolių, kokiu tikslu jie atvyko​ į Europos Parlamentą, o šie mielai papasakojo apie dalyvavimą projekte „Gyvenu laisvai!“, jo metu sukurtus kūrinius ir ateities planus.

Jaunuoliai kartu su europarlamentaru aptarė, jų manymu, pagrindines Europos Sąjungos problemas, tokias kaip emigracija, netolerancija ir rasizmas. „Kaip pastebėjo europarlamentaras, žmonės tikėjosi, kad įstojus į Europos Sąjungą, viskas savaime pasikeis, bet taip nėra – jie patys turi norėti pokyčių, jų siekti, stengtis, – sako Iveta Kemėšytė iš Nemėžio. – Po apsilankymo Europos Parlamente tapo aišku, kad ten tikrai sprendžiami svarbūs klausimai ir niekas nesėdi sudėjęs rankų, kaip kad kartais gali atrodyti. Yra įvairių nuomonių, todėl geriausiems sprendimams, pokyčiams reikia laiko.“

Anot lydinčios mokytojos Anos Pavilovič-Jančis, daugeliui mokinių buvo nauja ir netikėta, kad Europos Parlamento nariai iš Lietuvos sprendžia ne tik mūsų valstybės, bet bendras visos Europos Sąjungos problemas. Iki šiol daugelis nežinojo, kad europarlamentarai dirba susiskirstę į septynias politines frakcijas arba kaip nepriklausomi nariai. Net per posėdžius jie sėdi pagal savo politines pažiūras, o ne pagal pilietybę. Šiuo metu Europos Parlamente didžiausia yra Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, turinti virš dviejų šimtų narių.

„Iki šiol maniau, kad Europos Parlamente viskas labai formalu. Ten pabuvus, suvokiu, kad europarlamentarai priima daug labai svarbių sprendimų, tarkime, dėl lėšų panaudojimo, jaunimo aktyvinimo ir kitų,“ – sako Karolina. Mergina prasitaria, kad jai itin įdomu žvilgterėti į P. Auštrevičiaus darbotvarkę ir sužinoti, kada planuojami posėdžiai, susitikimai su rinkėjais.

Kaip pastebi mokytoja Ana, po šio vizito jaunuoliai gerai įsidėmėjo, kad nuo šalies dydžio priklauso, kiek vietų ji turi Europos Parlamente, kad tarp 751 Europos Parlamento narių daugiausiai atstovų turi Vokietija – 96, o Lietuvai tenka 11 narių ir kas jie tokie.

„Po susitikimo stebėjome posėdį, kuriame europarlamentarai diskutavo dėl lėšų paskirstymo. Buvo labai įdomu ir netikėta, kad visi kalbėjo savo gimtąja kalba,“ – įspūdžiais dalijasi Justina.

Lankėsi Parlamentariume

Tą pačią dieną jaunuoliai apsilankė ir interaktyviame centre Parlamentariume. „Tai itin naujoviškas informacijos centras, puiki vieta pasiruošti istorijos egzaminui. Čia labai daug informacijos apie Europos Sąjungos istoriją, jos žinomus žmones... Norėtųsi dar kartą čia sugrįžti ir viską ramiai patyrinėti, – įspūdžiais dalijasi Justina. – Pagal informacijos pateikimą Parlamentariumas man pasirodė panašus į Valstybės pažinimo centrą, kurį turime Vilniuje.“

„Gavome tokius aparačiukus, panašius į telefonus. Su jais vaikščiojome po Parlamentariumo sales ir galėjome viską perskaityti, išgirsti. Paprasta, įdomu, šiuolaikiška,“ – priduria Erika Zalieckaitė iš Rūdiškių.  

O štai Iveta pastebi, kad šiame centre galima ne tik daug sužinoti apie Europos Parlamento darbą, virtualiai susipažinti su kiekvienu jo nariu, bet ir pasidairyti po ES šalis, prisiminti jų istoriją. Čia, pavyzdžiui, iškabintos nuotraukos, įprasminančius istorinį Baltijos kelią, Sausio 13-osios įvykius.

Visur gerai, bet namie geriausia

Kelionės metu jaunuoliai taip pat apžiūrėjo ir kitas lankytinas Briuselio vietas, lankėsi Vokietijos sostinėje Berlyne, Olandijos sostinėje Amsterdame.

„Ši kelionė labai praplėtė mano akiratį. Daviau sau pažadą nesustoti ir toliau keliauti,“ – sako Karolina.

Anot Justinos, tokios kelionės įkvepia nesėdėti užsidarius, tačiau, antra vertus, jos padeda suprasti ir patvirtina seną posakį: „visur gerai, bet namuose geriausia.“ „Per tas šešias dienas, labai pasiilgau Lietuvos,“ – prisipažįsta mergina. Panašiai galvoja ir Iveta: „Pažinti pasaulį, kitas šalis yra labai svarbu, bet grįžtant į Lietuvą pajutau, kaip gera čia grįžti, kokia man brangi ši šalis“.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus ir Trakų rajonų jaunimas išvyko į Europos Parlamentą

2016-11-27

Ankstų lapkričio 27-osios (sekmadienio) rytą po 18 jaunuolių iš Vilniaus rajono komandos „Vilnija“ ir Trakų rajono komandos „Trakas“ išvyko į Europos Parlamento būstinę Briuselyje.

Oficialus vizitas Europos Parlamente numatytas lapkričio 30 d. ...

Ankstų lapkričio 27-osios (sekmadienio) rytą po 18 jaunuolių iš Vilniaus rajono komandos „Vilnija“ ir Trakų rajono komandos „Trakas“ išvyko į Europos Parlamento būstinę Briuselyje.

Oficialus vizitas Europos Parlamente numatytas lapkričio 30 d. Jo metu jaunuoliai susipažins su Europos Parlamento veikla, kaip ir kokie sprendimai jame priimami, kaip stebimas kitų ES institucijų darbas, kaip bendradarbiaujama su ES šalių parlamentais, lankysis interaktyviame informacijos centre Parlamentariume, ir kt. Vizito metu taip pat numatytas  susitikimas su Europos Parlamento nariais iš Lietuvos.

Kelionės metu jaunuoliai taip pat apžiūrės kitas lankytinas Briuselio vietas, lankysis Vokietijos sostinėje Berlyne, Olandijos sostinėje Amsterdame.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus r. jaunimas diskutavo su muzikantu Andriumi Mamontovu

2016-10-11

Ne vienas jaunuolis svajoja „akis į akį“ susitikti su mėgstamu muzikantu, paspausti jam ranką, gauti jo autografą, pakalbėti apie tai, kas rūpi... Šį pirmadienį (spalio 10 d.) tokią galimybę turėjo Vilniaus rajono jaunimas – projekto „Gyvenu ...

Ne vienas jaunuolis svajoja „akis į akį“ susitikti su mėgstamu muzikantu, paspausti jam ranką, gauti jo autografą, pakalbėti apie tai, kas rūpi... Šį pirmadienį (spalio 10 d.) tokią galimybę turėjo Vilniaus rajono jaunimas – projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinėje dirbtuvėje Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje lankėsi populiarus muzikantas, prodiuseris ir aktorius Andrius Mamontovas.

„Daug kalbėjom apie laisvę. Gimėm atkūrus Nepriklausomybę, todėl mums sunkoka įsivaizduoti, ką reiškia gyventi nelaisvėj, apie tai sužinom tik iš pasakojimų, istorijos vadovėlių, – sako Justina Naužemytė. – Kaip pastebėjo Andrius, laisvė – tai galimybė rinktis. Šiandien tu pats gali rinktis savo gyvenimą, niekas jo nekontroliuoja.“ Kaipmat mergina pateikia ir konkretų pavyzdį iš kasdienio gyvenimo: „Anksčiau buvo vos dvi sūrio rūšys, o dabar galim rinktis iš dvidešimties ar trisdešimties.“

Palyginti, ką reiškia gyventi laisvoje valstybėje, ir ten, kur įsitvirtinęs totalitarinis rėžimas, itin padėjo A. Mamontovo įspūdžiai iš kelionės po Šiaurės Korėją. „Kaip sužinojom, Šiaurės Korėjoje negali laisvai vaikštinėti, negali kur panorėjęs fotografuoti, yra tik viena televizija. Tarkime, net atsiimant apdovanojimą, gali tik linktelti, bet negali tarti nė žodžio. Valstybės vadovas gyvena prabangoje, o visi kiti žmonės badauja, – naujomis žiniomis dalijasi Iveta Kemėšytė. – Šiaurės Korėja – viena uždariausių valstybių, paslaptingas ir mums nežinomas kraštas, todėl buvo labai įdomu daugiau apie ją išgirsti.“

Anot Ivetos, gyvenimas šioje šalyje jai primena tą, kuris aprašytas anglų rašytojo Džordžo Orvelo romane „1984-ieji“. „Kai daugiau sužinai apie gyvenimą svetur, supranti, kad Lietuvoje ne viskas taip ir blogai, esam pakankamai daug pasiekę, – sako mergina. – Dažnai tenka išgirsti, kad sovietmečiu buvo geriau, tačiau, kaip pastebėjo Andrius, pas žmones tarsi užprogramuota pamiršti blogus ir prisiminti gerus. Taigi, žmonės negalvoja, kaip ilgai tekdavo stovėti eilėse, bet prisimena, kokie buvo laimingi, kai prieš šventes pagaliau gaudavo nusipirkti, tarkime, apelsinų.“

Remdamasi pokalbiu su žinomu muzikantu, Iveta pastebi: „Mes kažkiek esam suvaržyti kitų žmonių laisvės. Laisviausi esam savo galvose, kai atsiduodame kūrybai, menui.“ Jai taip pat atmintin įstrigo A. Mamontovo mintis, kad skirtingus žmones sujungia emocija, kurią jie jaučia, ir visiškai nesvarbu, ar tai liūdesys, ar džiaugsmas.

Kaip pastebi Justina ir Iveta, Andrius – puikus įkvėpimo pavyzdys. Jo istorija rodo, kad nauja pradžia ne visada būna lengva, tačiau žmogus gali įveikti daug kliūčių. Susibūrę bendramoksliai iš pradžių neturėjo kokybiškų instrumentų, vargo juos tvarkydami, tačiau nuo to gimė legendinė grupė „Foje“, į kurios didžiausią koncertą sugūžėjo net 60 tūkst. žiūrovų.

Anot Justinos, susitikime su A. Mamontovu dalyvavo tie jaunuoliai, kurie gerai žinojo šį atlikėją, jo dainas. „Ne kartą buvau mačiusi jį televizijoje, skaičiusi apie jį straipsnius, buvo labai faina, kad galėjau gyvai jį pamatyti,“ – sako mergina. Jai antrina ir Iveta: „Buvo nerealu, jėga. Mes tokie laimingi!“ .

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.