Naujienos Apie komandą

Vilniaus rajono jaunimas diskutuos su muzikantu Andriumi Mamontovu

2016-10-08

Spalio 10 d. (pirmadienį), Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje, įsikūrusioje Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje, lankysis muzikantas Andrius Mamontovas, kuris diskutuos jaunimu apie gyvenimą anksčiau ir dabar, ką mums reiškia laisvė, o taip pat atsakys į kitus ...

Spalio 10 d. (pirmadienį), Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje, įsikūrusioje Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje, lankysis muzikantas Andrius Mamontovas, kuris diskutuos jaunimu apie gyvenimą anksčiau ir dabar, ką mums reiškia laisvė, o taip pat atsakys į kitus jaunimui rūpimus klausimus.

Paskaitą-diskusiją moderuos Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Į ją taip pat atvyks Švedijos ambasados atstovai: antrasis sekretorius Samuel Persson ir informacinių ir kultūros projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė.

Paskatos-diskusijos pradžia – 14 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

---------------

Andrius Mamontovas – žinomas Lietuvos muzikantas, prodiuseris, aktorius.

Grupės „Foje“ įkūrėjas ir vienintelis pastovus narys (1983–1997), šiuo metu – solo muzikantas, aktorius, fotografas ir prodiuseris (dalyvavo įrašant visus grupės „Foje“ albumus), prodiusavo grupės „Mano Juodoji Sesuo“ albumą „Bellamy“ (1996 m.), pirmus du „Sel“ albumus, „Naktinių personų“ „Muzika ir Daugiau“, Jurgos Šeduikytės „Aukso pievą“ bei daugybę kitų albumų.

Išleido dvidešimt solinių albumų (įskaitant perleidimus): „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ (du kartus perleista), „Mono Arba Stereo“, „Visi langai žiūri į dangų“, „O, meile!“, „Beribiam danguje“, „Tadas Blinda“, „Saldi. Juoda. Naktis“, „Geltona. Žalia. Raudona“, „Visi langai žiūri į dangų'11“, „Elektroninis dievas“, „Degančios akys“ ir kt. Taip pat išleido singlus: „Singlas“, „TV Daina“, „Kregždutės, kregždutės“ su Atlanta, „Pavasariniai žiedai“, „Kieno tu pusėj?“, „Jie plauna tavo smegenis“.

2006 m. nugalėjo nacionalinėje Eurovizijos atrankoje su grupe „LT United“ ir atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse, kur užėmė šeštą vietą.

Sukūrė pagrindinę rolę režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklyje „Hamletas“, už kurią apdovanotas specialiuoju prizu – B. Dauguviečio „Auksiniu Auskaru“. Spektaklis suvaidintas 170 kartų Europoje, Azijoje, Šiaurės bei Pietų Amerikoje. Atliko pagrindinį vaidmenį ir sukūrė muziką miuziklui „Tadas Blinda“. Suvaidino kunigą režisieriaus Maris Martinsons filme „Nereikalingi žmonės“ ir sukūrė šio filmo garso takelį, už kurį apdovanotas auksine taure Šanchajaus filmų festivalyje. M. Martinsons filme „Amaya“ įkūnijo tatuiruotą keliautoją po pasaulį Polą ir taip pat sukūrė jam garso takelį.

Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2010), Šv. Kristoforo statulėle (2011), Santarvės ordinu „Pro augenda concordia“ (2013). Daugkartinis „Radiocentro“ apdovanojimų laureatas (kategorijose „Geriausias albumas“, „Geriausias atlikėjas“, „Geriausias vokalistas“, „Geriausia daina“, „Geriausias Radiocentro Lietuvos Top-20 atlikėjas“ ir kt.). Per savo muzikinę karjerą yra laimėjęs dvylika „Bravo“ apdovanojimų.

1996 m. įkūrė labdaros fondą „Muzikantai vaikams“, kuris Lietuvos vaikų namams nupirko bei išdalino knygų bei kitų mokymosi-lavinimosi priemonių už beveik 100 tūkst. litų.

2007 m. surengė „Gatvės muzikos dieną“, kuri sulaukė didelio populiarumo ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Nuo tada ši muzikos šventė tapo kasmetine, apimanti vis daugiau Lietuvos miestų.

Taip pat išbandė save fotografo amplua. Italijoje buvo išleista vienos dainininko bičiulės knyga, kurios apipavidalinimui pasirinktos kelios A. Mamontovo 2006 m. Korėjoje užfiksuotos nuotraukos.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas: didžiausias laimėjimas – laisvė rinktis

2016-09-27

Penktadienio (rugsėjo 23 d.) popietę Vilniaus rajono jaunimas neskubėjo skirstytis namo ir jaukiai, neskaičiuodamas laiko kūrybinėje dirbtuvėje šnekučiavosi kartu su žurnalistais Eduardu Eigirdu ir Rasa Tapiniene apie didžiausius XX–XXI a. Lietuvos laimėjimus ir ...

Penktadienio (rugsėjo 23 d.) popietę Vilniaus rajono jaunimas neskubėjo skirstytis namo ir jaukiai, neskaičiuodamas laiko kūrybinėje dirbtuvėje šnekučiavosi kartu su žurnalistais Eduardu Eigirdu ir Rasa Tapiniene apie didžiausius XX–XXI a. Lietuvos laimėjimus ir pralaimėjimus.

„Didžiausias mūsų laimėjimas – laisvė rinktis. Šiandien galime rinktis, ką kalbėti, kur studijuoti, keliauti...“ – sako Iveta Kemėšytė. Merginos teigimu, kelias į Nepriklausomybę buvo ilgas, jį padėjo įveikti susitelkimas ir noras išsivaduoti iš priespaudos. Jai antrina ir Karolina Adamovič: „Lietuvos istorija labai įdomi, didinga. Nepaisant visų sunkumų, ji sugebėjo atsilaikyti, tapti nepriklausoma.“

Anot paskaitos-diskusijos dalyvių, šiandien situacija jau kita ir žmonių norus dažnokai lydi tik kalbos, mat jie bijo, nesiryžta didesniems pokyčiams, reformoms.

„Praėjo nemažai metų po Nepriklausomybės atgavimo, tačiau Lietuva neskuba su pokyčiais, lėtai stojasi ant kojų, – pastebi Karolina. – Manau, kad žmonės nesiryžta pokyčiams, nes bijo, kad gali būti dar blogiau, nes trūksta pasitikėjimo savimi.“

Remdamasi E. Eigirdo žodžiais, Karolina vaizdžiai apibūdina dabartinę Lietuvos situaciją: „Ji tiesia savo greitkelį į Europą, bet jis dar neužbaigtas, jame dar nėra tinkamų ženklų.“ Anot merginos, Lietuva nuo Europos atsilieka ne tik pagal ekonominius rodiklius, bet ir pagal vertybių supratimą.

O štai Inesa Kiselytė tiki: „Galėtume daug padaryti, jei veiktume kartu. Pavyzdžiui, kai prancūzams kas nors nepatinka, jie susitelkia ir protestuoja, o mes tik niurnam.“ Kodėl buvom vieningi ir susitelkę Baltijos kelyje arba 1991-ųjų sausio 13-ąją, o šiandien tai nebepavyksta? „Tuomet norėjom savo valstybės, Nepriklausomybės, o dabar aplink nusivylimo, pasidavimo nuotaikos „bus kaip bus“. Norėtųsi, kad žmonės pakovotų,“ – sako Inesa.

Anot Karolinos, vienintelė viltis – nauja karta, jaunimas, kuris turi idėjų ir nori keisti situaciją. Mergina pastebi, kad svarbu nuo mažens ugdyti supratimą, kad tu gali daryti pokytį, kad nebūtina taikytis su tuo, kas yra. Tokį supratimą galima ugdyti pamokose ir po jų, pavyzdžiui, lyderystės būreliuose. O Inesa siūlo organizuoti įvairius jaunimo susibūrimus, kur jaunimas rengtų ir viešai pristatytų įvairius projektus tam tikroms problemoms spręsti. „Jei matai problemą, reikia nelaukti, kol kiti ją išspręs, reikia pabandyti pačiam kažką nuveikti,“ – antrina Oskaras Dzikevič.  

Galbūt dar vienas žingsnis pokyčių link – Tavo balsas rinkimuose? „Rinkimai – tai mūsų dalyvavimas valstybės gyvenime. Atrodo, kad vienas žmogus, vienas balsas nieko nepakeis, bet jis gali pakeisti,“ – sako Iveta.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas diskutuos su žurnalistais E. Eigirdu ir R. Tapiniene

2016-09-22

Nauji mokslo metai – naujos pažintys. Šį penktadienį (rugsėjo 23 d.) į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę atvyksta net du nauji svečiai – žurnalistai Eduardas Eigirdas ir Rasa Tapinienė. Jie kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviais diskutuos, kokie ...

Nauji mokslo metai – naujos pažintys. Šį penktadienį (rugsėjo 23 d.) į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę atvyksta net du nauji svečiai – žurnalistai Eduardas Eigirdas ir Rasa Tapinienė. Jie kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviais diskutuos, kokie didžiausius XX–XXI a. Lietuvos laimėjimai ir pralaimėjimai. 

Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.45 val. KVIEČIAME DALYVAUTI.

--------------

Paskaitos-diskusijos pranešėjas Eduardas Eigirdas – žurnalistas, žurnalo „Valstybė“ vyr. redaktorius.

Vilniaus universitete (VU) baigė žurnalistiką, VU Tarptautinio verslo mokykloje – tarptautinio verslo administravimą.

Dirbo savaitraščio „Atgimimas“ redaktoriumi. Buvo Pilietinės minties instituto prezidentas, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys. Vėliau įkūrė ir iki šiol vadovauja Demokratijos plėtros fondui, kuris leidžia žurnalą „Valstybė“. Vedė TV laidas „Pjūvis“ ir „300 sekundžių su Eduardu Eigirdu“. 2002–2006 m. Žinių radijo generalinis direktorius.

 

Paskaitos-diskusijos moderatorė Rasa Tapinienė – žurnalistė, „Info TV“ žinių laidos „Infodiena“ vedėja.

Žurnalistinę karjerą pradėjo „Aukštaitijos radijuje“ Panevėžyje, o po metų, pradėjusi studijuoti Vilniuje, tapo naujai kuriamos radijo stoties „M-1 Plius“ apžvalgininke ir žinių reportere.  Vėliau dešimtmetį dirbo LNK žinių tarnyboje politikos ir verslo reportere, vedė ir kūrė rubrikas „Verslas“, „Europiečiai“, „Euro“, „Kaip dirba pinigai“.

Po to dirbo žurnaluose, įgyvendino projektus įvairiose televizijose, kūrė interneto portalą „Pinigų karta“.  Taip pat iš anglų kalbos vertė knygas.

Komentarai
Komentarai: 0

Tautų santykiai: nuo meilės iki konfliktų

2016-09-12

Penktadienį (rugsėjo 9 d.) Vilniaus rajono jaunimas kartu su žurnalistu, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydu Valatka ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi aiškinosi, kaip keitėsi tautų santykiai, kodėl draugystę Lietuvos Didžiosios ...

Penktadienį (rugsėjo 9 d.) Vilniaus rajono jaunimas kartu su žurnalistu, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydu Valatka ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi aiškinosi, kaip keitėsi tautų santykiai, kodėl draugystę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais pakeitė nesutarimai šiandien.

„Lyginom Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir šių dieną Lietuvą, t. y., jų gyventojus pagal tautybę, tikėjimą. Pasirodo, ne tiek daug skirtumų tarp ano meto ir šių dienų Lietuvos gyventojų,“ – pasakoja Iveta Kemėšytė. Jei skirtumų nedaug, kodėl taip pasikeitė jų santykiai? Anot Ivetos, viena priežasčių – gyvenimo būdas: anuomet tautos gyveno labiau uždarose savo bendruomenėse, šiandien – jos daug labiau susimaišiusios.

„Tai, anaiptol, nereiškia, kad turime grįžti prie uždarų bendruomenių, juk net yra pasakymas: „nestatykim sienų, statykim tiltus,“ – mintimis dalijasi Iveta. – Tautų santykiams didelės įtakos turi šalies vadovas. Prisiminkim, kaip Gediminas, Vytautas kvietė į Lietuvą kitų tautų atstovus. Teko girdėt, kad regionuose, kur nėra kitataučių, pasireiškia didesnė neapykanta jų atžvilgiu. Vadinasi, reikia skatinti vieni kitų pažinimą: bijome to, ko nežinome, nepažįstame.“

Kita paskaitos-diskusijos dalyvė – Brigita Lobačiūtė – atkreipė dėmesį, kad LDK vadovai kiek kitaip nei dabartiniai sprendė tautų problemas, taisė jų santykius, pavyzdžiui, vedybomis. „Nesutarimai kyla ne tiek tarp pačių žmonių, kiek tarp politikų, valstybių, nes kiekviena nori turėti kuo daugiau,“ – sako mergina.  Jos teigimu, mūsų požiūrį į kitas tautas itin lemia žiniasklaida. „Daug žmonių priima už gryną pinigą tai, kas parašyta žiniasklaidoje. Jei žurnalistai neigiamai aprašo kokią nors istoriją, tai žmonės nusistato prieš visą tautą, galvoja, kad „jie visi tokie“, – pastebi Brigita.

Anot jos, norint pokyčių – reikia kuo daugiau teigiamų pavyzdžių, kaip skirtingos tautos viena su kita bendrauja, gražiai sutaria. „Tokiu pavyzdžiu galėtų būti projektas „Gyvenu laisvai!“ ir mūsų kuriamas filmas apie skirtingas tautas. Kalbėti galima daug, bet kalbėti yra viena, o praktiškai parodyti, būti pavyzdžiu – visai kas kita,“ – įsitikinusi Brigita.

O štai Inesa Kiselytė tautų nesutarimus sieja su istorine praeitimi. „Svarstėme, kodėl šiandien sunku priimti skirtingas tautas, tarkime, lenkus, rusus. Tautų santykius paveikė istoriniai įvykiai, pavyzdžiui, sovietinė okupacija, trėmimai. Nesvarbu, kad praėjo daug metų, žmonės vis dar laiko pyktį, nuoskaudą, –mano Inesa. – Kiekvienas žmogus savaip vertina praeities įvykius. Manau, kad reikia gyventi dabar, o ne tada. Negalime pykti ant šių dienų žmonių už praeitį – jų ten nebuvo, ne jie taip elgėsi.“

Dar vieną „receptą“, kaip gerinti tautų santykius, pateikia Evelina Buinovskaja. „Reikia mokėti iš savęs pasijuokti, susivaldyti ir nereaguoti į tokius pasakymus kaip „Lietuva – lietuviams“. Jei nereaguoji, tai ir nekyla naujas konfliktas. Tokie užrašai, komentarai – tai trolių darbas, kurie jais ir minta,“ – sako ji. 

Komentarai
Komentarai: 0

Kūrybinėse dirbtuvėse – vėl paskaitos-diskusijos

2016-09-07

Baigėsi vasarą ir į kūrybines dirbtuves vėl grįžta ekspertai, lektoriai su naujomis paskaitomis-diskusijomis. Pirmoji jų – jau šį penktadienį (rugsėjo 9 d.) 12.45 val. Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje.

Joje žurnalistas, publicistas, Lietuvos ...

Baigėsi vasarą ir į kūrybines dirbtuves vėl grįžta ekspertai, lektoriai su naujomis paskaitomis-diskusijomis. Pirmoji jų – jau šį penktadienį (rugsėjo 9 d.) 12.45 val. Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje.

Joje žurnalistas, publicistas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Rimvydas Valatka aptars tautų santykius Lietuvoje nuo LDK iki šių laikų, kaip jų meilę pakeitė konfliktai. Diskusiją moderuos, dalintis savo mintimis, nuomonėmis kvies Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.