Naujienos Apie komandą

Tautų santykiai: nuo meilės iki konfliktų

2016-09-12

Penktadienį (rugsėjo 9 d.) Vilniaus rajono jaunimas kartu su žurnalistu, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydu Valatka ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi aiškinosi, kaip keitėsi tautų santykiai, kodėl draugystę Lietuvos Didžiosios ...

Penktadienį (rugsėjo 9 d.) Vilniaus rajono jaunimas kartu su žurnalistu, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydu Valatka ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi aiškinosi, kaip keitėsi tautų santykiai, kodėl draugystę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais pakeitė nesutarimai šiandien.

„Lyginom Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir šių dieną Lietuvą, t. y., jų gyventojus pagal tautybę, tikėjimą. Pasirodo, ne tiek daug skirtumų tarp ano meto ir šių dienų Lietuvos gyventojų,“ – pasakoja Iveta Kemėšytė. Jei skirtumų nedaug, kodėl taip pasikeitė jų santykiai? Anot Ivetos, viena priežasčių – gyvenimo būdas: anuomet tautos gyveno labiau uždarose savo bendruomenėse, šiandien – jos daug labiau susimaišiusios.

„Tai, anaiptol, nereiškia, kad turime grįžti prie uždarų bendruomenių, juk net yra pasakymas: „nestatykim sienų, statykim tiltus,“ – mintimis dalijasi Iveta. – Tautų santykiams didelės įtakos turi šalies vadovas. Prisiminkim, kaip Gediminas, Vytautas kvietė į Lietuvą kitų tautų atstovus. Teko girdėt, kad regionuose, kur nėra kitataučių, pasireiškia didesnė neapykanta jų atžvilgiu. Vadinasi, reikia skatinti vieni kitų pažinimą: bijome to, ko nežinome, nepažįstame.“

Kita paskaitos-diskusijos dalyvė – Brigita Lobačiūtė – atkreipė dėmesį, kad LDK vadovai kiek kitaip nei dabartiniai sprendė tautų problemas, taisė jų santykius, pavyzdžiui, vedybomis. „Nesutarimai kyla ne tiek tarp pačių žmonių, kiek tarp politikų, valstybių, nes kiekviena nori turėti kuo daugiau,“ – sako mergina.  Jos teigimu, mūsų požiūrį į kitas tautas itin lemia žiniasklaida. „Daug žmonių priima už gryną pinigą tai, kas parašyta žiniasklaidoje. Jei žurnalistai neigiamai aprašo kokią nors istoriją, tai žmonės nusistato prieš visą tautą, galvoja, kad „jie visi tokie“, – pastebi Brigita.

Anot jos, norint pokyčių – reikia kuo daugiau teigiamų pavyzdžių, kaip skirtingos tautos viena su kita bendrauja, gražiai sutaria. „Tokiu pavyzdžiu galėtų būti projektas „Gyvenu laisvai!“ ir mūsų kuriamas filmas apie skirtingas tautas. Kalbėti galima daug, bet kalbėti yra viena, o praktiškai parodyti, būti pavyzdžiu – visai kas kita,“ – įsitikinusi Brigita.

O štai Inesa Kiselytė tautų nesutarimus sieja su istorine praeitimi. „Svarstėme, kodėl šiandien sunku priimti skirtingas tautas, tarkime, lenkus, rusus. Tautų santykius paveikė istoriniai įvykiai, pavyzdžiui, sovietinė okupacija, trėmimai. Nesvarbu, kad praėjo daug metų, žmonės vis dar laiko pyktį, nuoskaudą, –mano Inesa. – Kiekvienas žmogus savaip vertina praeities įvykius. Manau, kad reikia gyventi dabar, o ne tada. Negalime pykti ant šių dienų žmonių už praeitį – jų ten nebuvo, ne jie taip elgėsi.“

Dar vieną „receptą“, kaip gerinti tautų santykius, pateikia Evelina Buinovskaja. „Reikia mokėti iš savęs pasijuokti, susivaldyti ir nereaguoti į tokius pasakymus kaip „Lietuva – lietuviams“. Jei nereaguoji, tai ir nekyla naujas konfliktas. Tokie užrašai, komentarai – tai trolių darbas, kurie jais ir minta,“ – sako ji. 

Komentarai
Komentarai: 0

Kūrybinėse dirbtuvėse – vėl paskaitos-diskusijos

2016-09-07

Baigėsi vasarą ir į kūrybines dirbtuves vėl grįžta ekspertai, lektoriai su naujomis paskaitomis-diskusijomis. Pirmoji jų – jau šį penktadienį (rugsėjo 9 d.) 12.45 val. Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje.

Joje žurnalistas, publicistas, Lietuvos ...

Baigėsi vasarą ir į kūrybines dirbtuves vėl grįžta ekspertai, lektoriai su naujomis paskaitomis-diskusijomis. Pirmoji jų – jau šį penktadienį (rugsėjo 9 d.) 12.45 val. Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje.

Joje žurnalistas, publicistas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Rimvydas Valatka aptars tautų santykius Lietuvoje nuo LDK iki šių laikų, kaip jų meilę pakeitė konfliktai. Diskusiją moderuos, dalintis savo mintimis, nuomonėmis kvies Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Jaunimo filme – kuo ir kaip gyvena Vilnijos gyventojai

2016-06-19

Vilniaus rajono jaunimas kartu su scenariste Tekle Kavtaradze, režisieriumi Jonu Ohmanu ir kitais kūrybinės komandos nariais vasarą pasitiko filmuodami filmą apie gyvenimą Vilniaus krašte, kuriam būdingas skirtingų tautų ir religijų margumas.

Pirmąjį birželio ...

Vilniaus rajono jaunimas kartu su scenariste Tekle Kavtaradze, režisieriumi Jonu Ohmanu ir kitais kūrybinės komandos nariais vasarą pasitiko filmuodami filmą apie gyvenimą Vilniaus krašte, kuriam būdingas skirtingų tautų ir religijų margumas.

Pirmąjį birželio sekmadienį kūrybinė komanda filmavo Gerojo Ganytojo šventę, kuri Nemėžyje vyko jau ketvirtą kartą. „Šiemet minime Gailestingumo metus, todėl pagrindinė šio renginio tema buvo gailestingumas, – sako viena jo dalyvių Iveta Kemėšytė. – Tai vienas svarbiausių mūsų bendruomenės renginių, kuris suvienija katalikus ir totorius musulmonus. Norėtųsi Nemėžyje ir daugiau bendrų švenčių, kitaip tariant – ne tik tęsti šią, bet ir kurti naujas tradicijas.“

Be Ivetos šventėje savanoriavo, bažnyčioje giedojo bei pramoginėje dalyje pasirodė ir kiti projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai: Inesa Kiselytė, Evelina Buinovskaja, Evelina ir Karina Kropos, Karolina Selezniova, Edgaras Lisovskis ir Oskaras Dzikevič.

Renginio metu vyko vietos bendruomenės grupių dainų, šokių, teatraliniai pasirodymai, kurie padėjo atsiskleisti naujiems jaunuolių talentams. Vienas jų – šokis. Būtent po šios šventės kilo idėja į kuriamą filmą įtraukti ir keletą šokio elementų.

Jau birželio viduryje Nemėžyje lankėsi choreografė Sigita Juraškaitė, kuri kartu su Iveta, Inesa, Evelina K. ir Karina kūrė filmo choreografiją. „Šokome be muzikos: taip, kad į vieną kadrą tilptų keturi judesiai. Šokant išsimaudėme lietuje, gulėjome ant žemės, paskaudo rankas – arba, kaip pasakytų režisierius Jonas, pajutome meno kainą, – bet vistiek buvo labai smagu,“ – įspūdžiais dalijasi Iveta.

Merginos šoko ant Nemėžio tilto ir mokyklos žaidimų aikštelėje, tad nieko keisto, kad sulaukė nemažai aplinkinių dėmesio: pypseno pravažiuojantys automobiliai, praeiviai vis stabtelėdavo pasižiūrėti, kas čia vyksta. Jau šį trečiadienį (birželio 22 d.) merginos vėl susitiks su choreografe Sigita ir kurs naujus šokius būsimam filmui, kuriuos įmažins J. Ohmanas ir kiti kūrybinės komandos nariai.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas stoja prieš kameras

2016-05-19

Šią savaitę Vilniaus rajono jaunimas pradėjo filmuoti filmą, kaip skirtingų tautų ir religijų atstovai gyvena Vilniaus krašte. Jaunuoliai ne tik pagrindiniai filmo kūrėjai, bet ir jo veikėjai: stoję prieš kameras jie atsakinėja į režisieriaus Jono Ohmano ir ...

Šią savaitę Vilniaus rajono jaunimas pradėjo filmuoti filmą, kaip skirtingų tautų ir religijų atstovai gyvena Vilniaus krašte. Jaunuoliai ne tik pagrindiniai filmo kūrėjai, bet ir jo veikėjai: stoję prieš kameras jie atsakinėja į režisieriaus Jono Ohmano ir scenaristės Teklės Kavtaradzės klausimus.

Kiekvienas jų pats pasirenka, kur filmuotis: vieniems labiau patinka pavasariška gamta – medžių alėjos, sodai, antri ieško išskirtinių pastatų, treti – mažai kam žinomų vietų, ir t. t. Žodžiu, kiekvienam savo.

Pirmoji prieš filmavimo kameras stojo Iveta Kemėšytė. Mergina, padedant kūrybinei komandai, atrado buvusią plytelių gamyklą. Anot Ivetos, kaip pasakytų režisierius J. Ohmnas, tai buvo „netobulai graži“ vieta. Mergina kaipmat stryktelėjo ant nemenkos sudaužytų plytelių krūvos jos kieme, tad operatoriui neliko nieko kaip tik nukreipti į ją kamerą. Netrukus mergina išgirdo ir pirmuosius klausimus, kuriuos prižadėjo bent kol kas išsaugoti paslaptyje.

„Prieš kameras išsakiau savo nuomonę apie tuos pačius dalykus, apie kuriuos diskutavome  ir ankstesniuose susitikimuose su Jonu, Tekle, – prasitaria Iveta. – Iš pradžių buvo vos, vos neramu, tačiau išgirdus ir atsakius į pirmą, antrą klausimą, net ir to menkučio nerimo neliko. Juk čia ne tiesioginis eteris, net jei kas nors bus ne taip, iškirps, sumontuos.“

Nors Iveta prieš kameras praleido maždaug valandą, tačiau pakartotinai neteko filmuoti nei vieno kadro. „Manau, kad svarbiausia būti savimi, atsakinėti į klausimus taip, kaip iš tikrųjų galvoji, nebandyti apsimesti tuo, kuo nesi,“ – toks pagrindinis merginos patarimas kitiems komandos nariams, kurie dar tik stos prieš kameras.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas pradeda filmavimus

2016-05-16

Šį antradienį (gegužės 17 d.) Vilniaus rajono jaunimas kartu su režisieriumi Jonu Ohmanu ir operatoriumi Vincu Kubiliumi nufilmuos pirmuosius kadrus būsimam filmui, kaip skirtingų tautų ir religijų atstovai gyvena, sutaria Vilniaus krašte.

Jaunuoliai lankysis Vilniaus apylinkėse ir įamžins vietas, kurios atspindi šio karšto kultūrinį, religinį margumą.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.