Naujienos Apie komandą

Vilniaus rajono jaunimas kurs filmą kartu Tekle Kavtaradze

2016-02-27

Šią savaitę Vilniaus rajono jaunimas susipažino su nauja kūrybinės komandos nare – scenariste Tekle Kavtaradze. Ji kartu su jaunuoliais ir režisieriumi Jonu Ohmanu kurs filmą apie skirtingų tautų ir religijų atstovų gyvenimą bei santykius Vilniaus ...

Šią savaitę Vilniaus rajono jaunimas susipažino su nauja kūrybinės komandos nare – scenariste Tekle Kavtaradze. Ji kartu su jaunuoliais ir režisieriumi Jonu Ohmanu kurs filmą apie skirtingų tautų ir religijų atstovų gyvenimą bei santykius Vilniaus krašte.

Anot Inesos Kiselytės, jaunuoliai scenaristei pristatė filmo viziją ir konfliktus, kuriuos planuoja jame nagrinėti. Kūrybinėje dirbtuvėje pirmą kartą viešiejusi T. Kavtaradzė susidomėjusi klausėsi jaunuolių pasakojimo. Anot Inesos, ji atrodė kiek nustebusi, kai išgirdo, kad kai kurie jaunuoliai iš miesto mokyklų atvyksta mokytis į Vilniaus rajono mokyklas, nes čia draugiška aplinka, skirtingų tautų atstovai pakankamai gerai sutaria.

„Atrodo, kad Teklė labai draugiška, laisvai bendraujanti,“ – sako Inesa. Pirmasis susitikimas su scenariste gerą įspūdį paliko ir Ivetai Kemėšytei. „Teklė buvo labai susidomėjusi mūsų idėja, nemažai klausinėjo ir viską užsirašinėjo. Manau, kad šis bendravimas ne tik mums, bet ir jai bus įdomi patirtis, – mintimis dalijasi Iveta. – Laukiame kada ji vėl pas mus atvyks ir galėsime geriau susipažinti.“

Jaunuoliai su ekspertais dirbo komandomis: kol merginos bendravo su T. Kavtaradze bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite, vaikinai su režisieriumi Jono Ohmanu apžiūrinėjo Nemėžį bei ieškojo filmavimams tinkamų vietų. Vėliau komandos apsikeitė.

Anot Ivetos, šį kartą J. Ohmanas mokė atrasti grožį ten, kur iš pirmo žvilgsnio nieko gražaus nėra, pažvelgti į gerai žinomus objektus naujai, iš kitos perspektyvos. Jis taip pat patarė daugelį scenų filmuoti lauke, geriausia – po 12 valandos, kai saulė jau aukštai pakilusi.  Tiesa, vaikinai ir merginos su režisieriumi patraukė skirtingais maršrutais.  Kaip pasakoja Robertas Bumbul, vaikinai  apžiūrinėjo totorių mečetę, kapinių paminklus, kurių dalis labiau primena didelius lauko akmenis nei paminklus. O štai merginos su režisieriumi nutarė paėjėti iki medžių alėjos ir pakeliui pasidairyti, kur ir ką įdomaus būtų galima nufilmuoti. Filmavimo vietų paieškos tuo nesibaigė – jaunuoliai iki kito susitikimo dar turi savarankiškai paieškoti vietų, kurias vertėtų įamžinti filme.

Komentarai
Komentarai: 0

Prie Vilniaus rajono komandos jungiasi Teklė Kavtaradzė

2016-02-21

Geram filmui reikia ne tik gero režisieriaus, bet ir tokio pat scenaristo. Nuo šiol filmą apie tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte jaunuoliams padės kurti ne tik režisierius Jonas Ohmanas, bet ir profesionali kino dramaturgė, scenaristė Teklė ...

Geram filmui reikia ne tik gero režisieriaus, bet ir tokio pat scenaristo. Nuo šiol filmą apie tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte jaunuoliams padės kurti ne tik režisierius Jonas Ohmanas, bet ir profesionali kino dramaturgė, scenaristė Teklė Kavtaradzė.

Jau šį antradienį (vasario 23 d.) ji susipažins su Vilniaus rajono komanda bei aptars tolimesnius darbus. Susitikime taip pat dalyvaus jaunuoliams jau pažįstamas režisierius J. Ohmanas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

-----------------
Trumpai apie T. Kavtaradzę:

Teklė Kavtaradzė – scenaristė ir kino dramaturgė, baigusi studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Vos būdama vienuolikos metų, ėmė kurti istorijas. Anot T. Kavtaradzės, iš pradžių ji mėgdžiodavo, tai ką skaidydavo, pradėdavo visokias istorijėles ir mesdavo, tačiau būdama 14 metų, jau parašė pirmąją savo knygą „Nespalvota“, kuri 2006 m. buvo išleista. Knygoje pasakojama apie keturiolikmetę mergaitę. Herojės gyvenimo niekaip nepavadinsi lengvu ir nesudėtingu. Anot autorės, jos pačios esama visuose personažuose, kai kuriuose – gal net per daug.

Nepraėjus nė porai metų T. Kavtaradzė leidyklai atidavė ir antrąjį savo romaną „Basomis po naktinį miestą“.

Su dėstytoja iš Švedijos Anna Lina Hetzberg pradėjo mokytis teatro dramaturgijos pagrindų. Pirmoji T. Kavtaradzės pjesė – ,,Namisėda, arba Kambarys pilnas personažų“. Ji 2011 m. laimėjo dramaturgijos konkurse „Versmė“ ir po metų buvo pastatyta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (rež. G. Gabrielė Tuminaitė-Radvinauskienė).

Antrasis jaunosios kūrėjos darbas teatrui – pjesė „Keletas pokalbių apie (Kristų)“, kuri buvo pristatyta ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Kaip yra sakiusi pati T. Kavtaradzė ši pjesė – tai „šiandien gyvenančių jaunų žmonių pokalbių fragmentai. Tik iš dialogų ir monologų sudarytoje pjesėje gilinamasi į jaunų žmonių santykius: į bandymus kurti santykius, ieškoti santykio, išlaikyti santykius, atrasti santykį su kitais ir su savimi, taip pat kaip su „kažkuo“ daugiau.“ Pjesę 2014 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatė režisierius Tadas Montrimas.

Komentarai
Komentarai: 0

Su Vasario 16-ąja!

2016-02-16

SVEIKINAME VISUS SU VASARIO 16-ĄJA  – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA!

Nepraraskite ryšio su savo kraštu, saugokite ir branginkite jo istoriją, kultūrą ir žmones, garsinkite jį savo darbais, kurkite jo dabartį ir ateitį.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus r. kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi portalo DELFI vyr. redaktorė

2016-02-07

Ar viskas, ką perskaitote laikraščiuose, naujienų portaluose ar soc. tinkluose yra tiesa? Kaip nepasiklysti informacijos jūroje, kas yra „troliai“ ir „elfai“, kokias žinias jie skleidžia...? Apie tai sausio mėn. pabaigoje Vilniaus rajono jaunimas diskutavo ...

Ar viskas, ką perskaitote laikraščiuose, naujienų portaluose ar soc. tinkluose yra tiesa? Kaip nepasiklysti informacijos jūroje, kas yra „troliai“ ir „elfai“, kokias žinias jie skleidžia...? Apie tai sausio mėn. pabaigoje Vilniaus rajono jaunimas diskutavo su naujienų portalo DELFI vyr. redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

DELFI vyr. redaktorė pataria: „Į viską reikia žiūrėti kritiškai“. Išlikti budrūs turi ne tik skaitytojai, žiūrovai, bet ir žurnalistai. M. Garbačiauskaitė-Budrienė atvirai pripažįsta: „Net ir patysusi žiniasklaida padaro klaidų. Visi padaro klaidų, tai yra žmogiškasis faktorius: kartais skubi, kartais Tave suklaidina. Aš manau, kad informaciją iš Rusijos kanalų reikėtų vertinti labai atsargiai..., sako ji. Mūsų pareiga, tikslas yra atskirti, suvokti, kas yra normalios žinios, o kas yra propaganda. Kovoti su ja labai sunku.  Mes tą pastebėjom, tą ir Vakarai suprato.“

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, dar prieš Krymo aneksiją buvo pastebėta didelė problema su troliais, kurie rašo komentarus, balsuoja už juos... Užsienio šalių žurnalistai, atlikę tyrimus, išsiaiškino, kad Sankt Peterburge ir kituose miestuose dirba troliai, t. y. žmonės, kurie už pinigus rašo komentarus, skirtus sumažinti lietuvių pasitikėjimą savimi, paskleisti melagingus faktus.

Kovoje su troliais svarbus vaidmuo tenka elfams – Lietuvos piliečiams, kuriems trolinimas kelia pasipiktinimą. Jie savanoriškai atsakinėja į trolių komentarus, ginčijasi su jais, bando paaiškinti, kaip viskas yra iš tikrųjų. Portalas DELFI su troliais taip pat kovoja technologiniu būdu (apribotas paspaudimų ant patinkančių komentarų skaičius) ir pasitelkęs darbuotojus, kurie trina netinkamus komentarus. Darbo jiems tikrai netrūksta – juk į DELFI grupės portalus per dieną parašoma net apie 20 tūkst. komentarų.

Naujienų portalo DELFI vyr. redaktorė taip pat pasakojo, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikiniai žurnalistai, kaip gimta straipsnių temos, kaip žurnalistai atsirenka informacijos šaltinius, ir pan.

Po paskaitos-diskusijos Vilniaus rajono jaunimo laukė praktinis užsiėmimas su D. Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte, kurie dalijo patarimus, kaip kitiems pristatyti ir kuo plačiau paskleisti savo idėjas, kokias žinutes skelbti soc. tinkle „Facebook“ ir pan. Gaila, kad pasiruošimas įvairiems renginiams, gerokai praretino praktinio užsiėmimo dalyvių gretas.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas atkreips dėmesį į svarbiausius šių dienų konfliktus

2016-01-24

Penktadienį (sausio 22 d.) Vilniaus rajono komanda, susitikusi su režisieriumi Jonu Ohmanu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite, toliau ieškojo efektyviausių būdų, kaip atskleisti skirtingų tautų ir religijų įvairovę, ...

Penktadienį (sausio 22 d.) Vilniaus rajono komanda, susitikusi su režisieriumi Jonu Ohmanu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite, toliau ieškojo efektyviausių būdų, kaip atskleisti skirtingų tautų ir religijų įvairovę, santykius savo krašte. Jaunuoliai apsisprendė, kad geriausia tai daryti nagrinėjant... konfliktus.

Kaip sako Inesa Kiselytė, nors Vilniaus rajone skirtingų tautų ir religijų atstovai gyvena draugiškai, gražiai sutaria, tačiau tam tikrų konfliktų pasitaiko ir čia. „Norim iškelti tokius klausimus, nagrinėti tokius ginčus, kurie paskatintų diskusijas,“ – sako mergina.

Įvardyti kylančius konfliktus ėmėsi komandos merginos. Kartu su D. Skučaite jos nustatė keturias konfliktų rūšis. Pirmoji – konfliktai tarp skirtingų religijų atstovų ir tų, kurie iš viso netiki. Nors mokykla, kurioje įsikūrusi projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, pavadinta šventojo Rapolo Kalinausko vardu, tačiau ne visi ją lankantys jaunuoliai yra katalikai. O kur dar dėl teroristinių išpuolių paūmėję krikščionių ir musulmonų santykiai.  

Antroji konfliktų rūšis – gilias istorines šaknis turintys ir iki šiol tebesitęsiantys lietuvių ir lenkų ginčai. Juk daugelis yra girdėjęs lenkiškąjį nusistatymą „Vilnius – mūsų, Kaunas – jūsų“. Trečioji konfliktų rūšis – politinių sprendimų nulemti nesutarimai tarp lietuvių ir rusų. Anot Brigitos Lobačiūtės, svarbu kalbėti apie tai, kaip šiandieninių įvykių akivaizdoje jaučiasi Lietuvoje gyvenantys rusai, kokie jų santykiai su kitais Lietuvos gyventojais. O štai Inesa atkreipia dėmesį į praeities nuoskaudas: juk daugelis lietuvių yra girdėję ar net susidūrę su artimųjų trėmimais į Sibirą. Ketvirtoji konfliktų rūšis atspindi skirtingą požiūrį į seksualines mažumas. Anot Inesos, krikščionims vien dėl religijos sunkiau toleruoti, pateisinti homoseksualus.

Anot Brigitos, įvardyti konfliktai yra aktualūs ir svarbūs ne tik Vilniaus rajono, bet ir visos Lietuvos, Europos ir net pasaulio gyventojams. „Filme pasiūlysime tam tikrus sprendimus, tačiau nepateiksime vieno galutinio atsakymo, paliksime erdvės žiūrovų pamąstymams,“ – sako Brigita. Tuo tarpu Inesa pastebi, kad svarbu atrasti giją, kuri leistų filme susieti skirtingus konfliktus, ir parodyti, kad už juos svarbiau meilė ir tolerancija.

Kol komandos merginos diskutavo apie konfliktus, vaikinai kartu su režisieriumi J. Ohmanu aptarė kuriamą klipą – komandos pristatymą. „Režisierius pakankamai gerai jį įvertino, tačiau davė ir keletą patarimų, ką būtų galima dar patobulinti: reikėtų pakalbinti daugiau žmonių, pakeisti foninę muziką. Atsižvelgę į patarimus, turėtume darbą užbaigti per kelias savaites,“ – sako Robert Bumbul.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.