Naujienos Apie komandą

Vilniaus rajono jaunimas nagrinėjo lietuvių ir lenkų santykius

2016-03-30

Tuoj po šv. Velykų, kovo 29 d. (antradienį), Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas ir to paties fakulteto Alumni draugijos pirmininkas Vytautas Bruveris. Jie kartu su jaunuoliais ...

Tuoj po šv. Velykų, kovo 29 d. (antradienį), Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas ir to paties fakulteto Alumni draugijos pirmininkas Vytautas Bruveris. Jie kartu su jaunuoliais aptarė lietuvių ir lenkų gyvenimą Vilniaus rajone nuo senovės iki šių dienų, aiškinosi, kaip šioms tautoms sekėsi sutarti.

Kaip po paskaitos-diskusijos pasakojo Iveta Kemėšytė, pirmieji lietuvių ir lenkų susidūrimai įvyko dar XIII a., kai lietuviai grėsmingai puldinėjo lenkų žemes, jose plėšikavo, žudė.

Į valdžią atėjęs Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila gavo pasiūlymą vesti Lenkijos karaliaus titulą turinčią Jadvygą. 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas, kuris vedė link Liublino unijos, pagal kurią buvo sukurta jungtinė valstybė – Abiejų Tautų Respublika, kuri gyvavo iki 1795 m. Tokiu būdu Lietuvos ir Lenkijos sąjunga truko daugiau kaip keturis šimtus metų.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Jogaila vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje prieš Vokiečių ordiną. Nors Žalgirio mūšyje lenkai ir lietuviai kovojo vienoje pusėje, tačiau, kaip prisimena Iveta, vėliau nebepasidalijo, kas iš jų laimėjo šį mūšį: lenkai ar lietuviai. Kaip pastebi istorikas Vytautas Bruveris, šis nepasidalijimas buvo vienas pirmųjų XX a. nesutarimų, vėliau jį užgožė žemių dalybos. Šiandien LDK ir Lenkijos sąjungą istorikai vertina kaip sėkmingą projektą.  

Kalbėdama apie Vytautą Didįjį, Iveta taip pat prisimena, kaip jis kvietė atvykti ir LDK įsikurti įvairių tautybių žmones. Anot merginos, tai prisidėjo prie tautų margumo Vilniaus rajone – būtent tą tautų ir religijų įvairovę jaunuoliai ir bandys atskleisti kartu su režisieriumi Jonu Ohmanu ir scenariste Tekle Kavtaradze kuriamame filme.

Lietuvių ir lenkų santykius Inesa Kiselytė trumpai apibūdina taip: „Buvo visko: ir pykčių, ir draugysčių. Vis dėlto su lenkais turėjome ilgiausiai – net 400 metų – trukusią sąjungą“. Kita paskaitos-diskusijos dalyvė Iveta tikina, kad dažniau pastebi nesutarimus tarp lietuvių ir Lietuvos lenkų nei tarp lietuvių ir Lenkijos gyventojų. Anot merginos, už nesutarimus nėra atsakinga kuri nors viena pusė: jie kyla tai dėl vienos, tai dėl kitos pusės veiksmų.

O štai Robertui Bumbul atrodo, kad anksčiau lietuviai ir lenkai geriau sutarė nei dabar. „Anksčiau buvo svarbiau, koks tu žmogus, o ne kokia tavo tautybė. Dabar žmonės, įskaitant ir kai kuriuos jaunuolius, neigiamai nusiteikę dėl lenkų,“ – savo mintimis dalijasi vaikinas.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimui – paskaita-diskusija apie lenkų ir lietuvių santykius

2016-03-28

Priešvelykinę savaitę nuo darbų atsipūtęs Vilniaus rajono jaunimas jau šį antradienį (kovo 29 d.) vėl į juos kimba. Iškart po švenčių į kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, kuris pasakos apie lenkus ir lietuvius Nemėžyje ...

Priešvelykinę savaitę nuo darbų atsipūtęs Vilniaus rajono jaunimas jau šį antradienį (kovo 29 d.) vėl į juos kimba. Iškart po švenčių į kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, kuris pasakos apie lenkus ir lietuvius Nemėžyje ir Vilniaus rajone nuo senovės iki šių dienų, aptars šių tautų draugystę ir konfliktus.  

Paskaitą-diskusiją moderuos VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas, istorikas, žurnalistas Vytautas Bruveris. Užsiėmimo pradžia – 13.40 val.

-----------------------------

Trumpai apie R. Petrauską:

Prof. dr. Rimvydas Petrauskas – Lietuvos istorikas, viduramžių specialistas. Baigęs studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, liko jame ir dirbti: iš pradžių lektorius, vėliau – docentas, profesorius. Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas, VU Istorijos fakulteto dekanas.

Domisi XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politine ir socialine istorija, viduramžių perėmimu, pritaikymu moderniojoje visuomenėje. Išnarpliojo tikrąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnos dingimo aplinkybes. 2013 m. akademinės istorikų bendruomenės pripažintas vienu iš trijų geriausių pastarojo dešimtmečio istorikų.

Monografijos „Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis – struktūra – valdžia“ (2003) autorius. Monografijų „Lietuvos istorija. IV tomas. Nauji horizontai: Dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m.“ (2009), „Lietuvos istorija. III tomas. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų. XIII a. – 1385 m.“ (2012), „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ (2012) bendraautoris. Parengė knygą „Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste“ (2008), šaltinių rinkinį „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494–1504)“ (su D. Antanavičiumi, 2007) ir kitus darbus. Paskelbė nemažai mokslinių straipsnių.

Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas, Aukštojo mokslo tarybos narys, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos istorijos instituto mokslinės tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas, VU bibliotekos tarybos pirmininkas, Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininko pavaduotojas. Taip pat aktyviai dalyvauja užsienio organizacijų veikloje: Vokiečių istorijos instituto Varšuvoje mokslinės tarybos, Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos, Mokslo draugijos Torunėje narys. Mokslinių žurnalų ir tęstinių leidinių, tokių kaip „Lietuvos istorijos metraštis“, „Lietuvos istorijos studijos“ ir kitų, redakcinių kolegijų narys.

2003 ir 2009 m. gavo VU Rektoriaus premiją už mokslo darbus, 2013 m. – „Patriotų premiją“ už knygą „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas susipažino su žydais

2016-03-17

Kuriant filmą apie skirtingų tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte, svarbu kiekvieną jų kuo geriau pažinti. Šį antradienį (kovo 15 d.) Vilniaus rajono jaunuoliai domėjosi žydais. Geriau pažinti šią tautą padėjo Vidurio Europos universiteto doktorantas, ...

Kuriant filmą apie skirtingų tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte, svarbu kiekvieną jų kuo geriau pažinti. Šį antradienį (kovo 15 d.) Vilniaus rajono jaunuoliai domėjosi žydais. Geriau pažinti šią tautą padėjo Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tadas Janušauskas, o paskaitą-diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Jaunuoliai aiškinosi, kaip žydai atkeliavo į Lietuvą, Vilniaus kraštą, kodėl šią tautą lydi įvairiausi išgalvoti pasakojimai. „Iki šiol apie žydus mažai ką težinojau: iš istorijos pamokų žinojau apie holokaustą per Antrąjį pasaulinį karą... Na, dar buvau girdėjusi, žydai yra gudrūs, apsukrūs,“ – prisipažįsta Evelina Buinovskaja.

Anot merginos, per paskaitą-diskusiją ji išgirdo daug naujų dalykų, tačiau, ko gero, labiausiai įsiminė įvairūs mitai apie žydus. Pavyzdžiui, kad buvo manančių, kad žydai vogdavo ir žudydavo krikščionių vaikus, o jų kraują naudodavo religiniams ritualams. Evelina taip pat prisimena mitą apie ostijų išniekinimą: kad žydai jas vogdavo ir badydavo, įsivaizduodami, kad tai Kristaus kūnas.

Kaip pasakoja Oskaras Dzikevič, nepakanta žydams prasidėjo nuo senų laikų. Žydai neturėjo žemės, todėl užsiimdavo prekyba, amatais, bankininkyste ir neblogai iš to uždirbo. Daugeliui tai nepatiko. Situacija dar labiau paaštrėjo Viduramžiais, kai Europą užklupo maro epidemija, kurios metu išmirė trečdalis Europos gyventojų. Žmonės įtarinėjo ir dėl šios epidemijos kaltino, persekiojo žydus. 

XX a., Antrojo pasaulinio karo metais, neapykanta žydams dar labiau išaugo, vyko holokaustas. Teigiama, kad holokauste nužudyta maždaug 96% Lietuvos žydų, maždaug 190 000 žmonių.

Anot Evelinos, buvo kiek netikėta išgirsti, kad užsienio valstybėse žydai, skirtingai nei daugelis kitų, gerai žino Lietuvos valstybę. Šį žinojimą lemia skirtingos patirtys: vienos jų susijusios su žudymais, kitos – su bandymais išgelbėti.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus r. jaunimui – paskaita-diskusija apie žydus

2016-03-14

Vilniaus rajono jaunimas, kuriantis filmą apie skirtingų tautų ir religijų įvairovę savo krašte, šį antradienį (kovo 15 d.) susipažins dar su viena tauta – žydais. Jaunuoliai kartu su Vidurio Europos universiteto doktorantu, Vilniaus universiteto dėstytoju Tadu ...

Vilniaus rajono jaunimas, kuriantis filmą apie skirtingų tautų ir religijų įvairovę savo krašte, šį antradienį (kovo 15 d.) susipažins dar su viena tauta – žydais. Jaunuoliai kartu su Vidurio Europos universiteto doktorantu, Vilniaus universiteto dėstytoju Tadu Janušausku diskutuos apie žydus Lietuvos ir Vilniaus krašto visuomenės istorijoje.

Paskaitą-diskusiją modernuos Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Komentarai
Komentarai: 0

Su Kovo 11-ąją!

2016-03-11

Mielieji,

Sveikiname visus su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Gražios ir prasmingos šventės!

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.