Naujienos Apie komandą

Vilniaus rajono jaunimui – paskaita-diskusija apie lenkų ir lietuvių santykius

2016-03-28

Priešvelykinę savaitę nuo darbų atsipūtęs Vilniaus rajono jaunimas jau šį antradienį (kovo 29 d.) vėl į juos kimba. Iškart po švenčių į kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, kuris pasakos apie lenkus ir lietuvius Nemėžyje ...

Priešvelykinę savaitę nuo darbų atsipūtęs Vilniaus rajono jaunimas jau šį antradienį (kovo 29 d.) vėl į juos kimba. Iškart po švenčių į kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, kuris pasakos apie lenkus ir lietuvius Nemėžyje ir Vilniaus rajone nuo senovės iki šių dienų, aptars šių tautų draugystę ir konfliktus.  

Paskaitą-diskusiją moderuos VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas, istorikas, žurnalistas Vytautas Bruveris. Užsiėmimo pradžia – 13.40 val.

-----------------------------

Trumpai apie R. Petrauską:

Prof. dr. Rimvydas Petrauskas – Lietuvos istorikas, viduramžių specialistas. Baigęs studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, liko jame ir dirbti: iš pradžių lektorius, vėliau – docentas, profesorius. Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas, VU Istorijos fakulteto dekanas.

Domisi XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politine ir socialine istorija, viduramžių perėmimu, pritaikymu moderniojoje visuomenėje. Išnarpliojo tikrąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnos dingimo aplinkybes. 2013 m. akademinės istorikų bendruomenės pripažintas vienu iš trijų geriausių pastarojo dešimtmečio istorikų.

Monografijos „Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis – struktūra – valdžia“ (2003) autorius. Monografijų „Lietuvos istorija. IV tomas. Nauji horizontai: Dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m.“ (2009), „Lietuvos istorija. III tomas. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų. XIII a. – 1385 m.“ (2012), „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ (2012) bendraautoris. Parengė knygą „Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste“ (2008), šaltinių rinkinį „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494–1504)“ (su D. Antanavičiumi, 2007) ir kitus darbus. Paskelbė nemažai mokslinių straipsnių.

Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas, Aukštojo mokslo tarybos narys, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos istorijos instituto mokslinės tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas, VU bibliotekos tarybos pirmininkas, Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininko pavaduotojas. Taip pat aktyviai dalyvauja užsienio organizacijų veikloje: Vokiečių istorijos instituto Varšuvoje mokslinės tarybos, Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos, Mokslo draugijos Torunėje narys. Mokslinių žurnalų ir tęstinių leidinių, tokių kaip „Lietuvos istorijos metraštis“, „Lietuvos istorijos studijos“ ir kitų, redakcinių kolegijų narys.

2003 ir 2009 m. gavo VU Rektoriaus premiją už mokslo darbus, 2013 m. – „Patriotų premiją“ už knygą „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas susipažino su žydais

2016-03-17

Kuriant filmą apie skirtingų tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte, svarbu kiekvieną jų kuo geriau pažinti. Šį antradienį (kovo 15 d.) Vilniaus rajono jaunuoliai domėjosi žydais. Geriau pažinti šią tautą padėjo Vidurio Europos universiteto doktorantas, ...

Kuriant filmą apie skirtingų tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte, svarbu kiekvieną jų kuo geriau pažinti. Šį antradienį (kovo 15 d.) Vilniaus rajono jaunuoliai domėjosi žydais. Geriau pažinti šią tautą padėjo Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tadas Janušauskas, o paskaitą-diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Jaunuoliai aiškinosi, kaip žydai atkeliavo į Lietuvą, Vilniaus kraštą, kodėl šią tautą lydi įvairiausi išgalvoti pasakojimai. „Iki šiol apie žydus mažai ką težinojau: iš istorijos pamokų žinojau apie holokaustą per Antrąjį pasaulinį karą... Na, dar buvau girdėjusi, žydai yra gudrūs, apsukrūs,“ – prisipažįsta Evelina Buinovskaja.

Anot merginos, per paskaitą-diskusiją ji išgirdo daug naujų dalykų, tačiau, ko gero, labiausiai įsiminė įvairūs mitai apie žydus. Pavyzdžiui, kad buvo manančių, kad žydai vogdavo ir žudydavo krikščionių vaikus, o jų kraują naudodavo religiniams ritualams. Evelina taip pat prisimena mitą apie ostijų išniekinimą: kad žydai jas vogdavo ir badydavo, įsivaizduodami, kad tai Kristaus kūnas.

Kaip pasakoja Oskaras Dzikevič, nepakanta žydams prasidėjo nuo senų laikų. Žydai neturėjo žemės, todėl užsiimdavo prekyba, amatais, bankininkyste ir neblogai iš to uždirbo. Daugeliui tai nepatiko. Situacija dar labiau paaštrėjo Viduramžiais, kai Europą užklupo maro epidemija, kurios metu išmirė trečdalis Europos gyventojų. Žmonės įtarinėjo ir dėl šios epidemijos kaltino, persekiojo žydus. 

XX a., Antrojo pasaulinio karo metais, neapykanta žydams dar labiau išaugo, vyko holokaustas. Teigiama, kad holokauste nužudyta maždaug 96% Lietuvos žydų, maždaug 190 000 žmonių.

Anot Evelinos, buvo kiek netikėta išgirsti, kad užsienio valstybėse žydai, skirtingai nei daugelis kitų, gerai žino Lietuvos valstybę. Šį žinojimą lemia skirtingos patirtys: vienos jų susijusios su žudymais, kitos – su bandymais išgelbėti.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus r. jaunimui – paskaita-diskusija apie žydus

2016-03-14

Vilniaus rajono jaunimas, kuriantis filmą apie skirtingų tautų ir religijų įvairovę savo krašte, šį antradienį (kovo 15 d.) susipažins dar su viena tauta – žydais. Jaunuoliai kartu su Vidurio Europos universiteto doktorantu, Vilniaus universiteto dėstytoju Tadu ...

Vilniaus rajono jaunimas, kuriantis filmą apie skirtingų tautų ir religijų įvairovę savo krašte, šį antradienį (kovo 15 d.) susipažins dar su viena tauta – žydais. Jaunuoliai kartu su Vidurio Europos universiteto doktorantu, Vilniaus universiteto dėstytoju Tadu Janušausku diskutuos apie žydus Lietuvos ir Vilniaus krašto visuomenės istorijoje.

Paskaitą-diskusiją modernuos Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Komentarai
Komentarai: 0

Su Kovo 11-ąją!

2016-03-11

Mielieji,

Sveikiname visus su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Gražios ir prasmingos šventės!

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus r. jaunimas ieškojo tvirtesnių ryšių vieni su kitais

2016-03-01

Pažinimas ir draugystė griauna sienas, leidžia vieniems kitus geriau suprasti, o tuomet – kartu siekti bendrų tikslų. Būtent todėl projekto „Gyvenu laisvai!“ užsiėmimuose tiek daug dėmesio skiriama pokalbiams, diskusijoms apie savo jausmus, gyvenimą, pomėgius, ...

Pažinimas ir draugystė griauna sienas, leidžia vieniems kitus geriau suprasti, o tuomet – kartu siekti bendrų tikslų. Būtent todėl projekto „Gyvenu laisvai!“ užsiėmimuose tiek daug dėmesio skiriama pokalbiams, diskusijoms apie savo jausmus, gyvenimą, pomėgius, supančią aplinką... Tokie pokalbiai leidžia ne tik geriau pažinti kitus, bet ir pačius save...

Šį pirmadienį (vasario 29 d.) Vilniaus rajono jaunuoliai, pasiskirstę į tris grupeles, atvirai ir nuoširdžiai šnekučiavosi su režisieriumi Jonu Ohmanu, scenariste Tekle Kavtaradze bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

„Mūsų grupelėje buvo penkios merginos ir Jonas, kuris vis klausinėjo, ką mes manome apie Lietuvą, Nemėžį, kaip čia jaučiamės, kokia mūsų tautybė, religija, kaip elgtumės, jei Lietuvą užpultų,“ – prisimena užsiėmimo dalyvė Brigita Lobačiūtė. Anot jos, Lietuvoje nėra ką pulti, nes kaimyninė šalis „turi pažangiausią techniką, tad užtektų dviejų, na gal trijų, tankų ir mūsų neliktų.“

Brigita pasakoja, kad trys grupės merginos tikino mylinčios Lietuvą ir norinčios gyventi būtent joje. Tuo tarpu Brigita nėra prisirišusi nei prie vienos vietos ir galėtų gyventi bet kur. Antra vertus, mergina pripažįsta, kad, nors Lietuva nėra ekonomiškai stipri šalis, tačiau čia jai gera, čia ji gimus, čia graži gamta, tačiau, deja, nuvilia valdžia.

Kita merginų komanda kartu scenariste T. Kavtaradze šnekučiavosi vaikštinėdama po Nemėžį. „Kalbėjome apie skirtingas tautas. Daugelis, pirmiausia, linkę save sieti su tėvų tautybe. Pas mus yra tokių, kurie šeimoje kalba rusiškai ar lenkiškai, o mokykloje ar kur kitur – lietuviškai. Mano tėtis – lietuvis, mama – lenkė, aš ir namuose, ir mokykloje kalbu lietuviškai,“ – pasakoja Iveta Kemėšytė. Grįžusios į kūrybinę dirbtuvę, merginos kartu su scenariste atliko praktinę užduotį: ant lapukų rašė žodžius, kurie asocijuojasi su mokykla, Nemėžiu ir kt. „Labai smagiai pabendravom, gerai jautėmės,“ – gerų žodžių negaili Iveta.

O štai vaikinai, bendraudami su Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore D. Skučaite, pasakojo apie save ir savo pomėgius, kad geriau vieni kitus pažintų, suprastų, ką galėtų nuveikti kurdami filmą.  „Pasirodo, ne taip lengva apie save pasakoti, apie kitus kalbėti lengviau,“ – pastebi Oskaras Dzikevič. Vaikinas kartu su kitu komandos nariu – Edgaru – norėtų subūrti muzikos grupę, bet, deja, neturi būgnininko, o ir būgnus gauti mokykloje ne taip lengva.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.