Naujienos Apie komandą

Vilniaus r. jaunimas ieškojo tvirtesnių ryšių vieni su kitais

2016-03-01

Pažinimas ir draugystė griauna sienas, leidžia vieniems kitus geriau suprasti, o tuomet – kartu siekti bendrų tikslų. Būtent todėl projekto „Gyvenu laisvai!“ užsiėmimuose tiek daug dėmesio skiriama pokalbiams, diskusijoms apie savo jausmus, gyvenimą, pomėgius, ...

Pažinimas ir draugystė griauna sienas, leidžia vieniems kitus geriau suprasti, o tuomet – kartu siekti bendrų tikslų. Būtent todėl projekto „Gyvenu laisvai!“ užsiėmimuose tiek daug dėmesio skiriama pokalbiams, diskusijoms apie savo jausmus, gyvenimą, pomėgius, supančią aplinką... Tokie pokalbiai leidžia ne tik geriau pažinti kitus, bet ir pačius save...

Šį pirmadienį (vasario 29 d.) Vilniaus rajono jaunuoliai, pasiskirstę į tris grupeles, atvirai ir nuoširdžiai šnekučiavosi su režisieriumi Jonu Ohmanu, scenariste Tekle Kavtaradze bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

„Mūsų grupelėje buvo penkios merginos ir Jonas, kuris vis klausinėjo, ką mes manome apie Lietuvą, Nemėžį, kaip čia jaučiamės, kokia mūsų tautybė, religija, kaip elgtumės, jei Lietuvą užpultų,“ – prisimena užsiėmimo dalyvė Brigita Lobačiūtė. Anot jos, Lietuvoje nėra ką pulti, nes kaimyninė šalis „turi pažangiausią techniką, tad užtektų dviejų, na gal trijų, tankų ir mūsų neliktų.“

Brigita pasakoja, kad trys grupės merginos tikino mylinčios Lietuvą ir norinčios gyventi būtent joje. Tuo tarpu Brigita nėra prisirišusi nei prie vienos vietos ir galėtų gyventi bet kur. Antra vertus, mergina pripažįsta, kad, nors Lietuva nėra ekonomiškai stipri šalis, tačiau čia jai gera, čia ji gimus, čia graži gamta, tačiau, deja, nuvilia valdžia.

Kita merginų komanda kartu scenariste T. Kavtaradze šnekučiavosi vaikštinėdama po Nemėžį. „Kalbėjome apie skirtingas tautas. Daugelis, pirmiausia, linkę save sieti su tėvų tautybe. Pas mus yra tokių, kurie šeimoje kalba rusiškai ar lenkiškai, o mokykloje ar kur kitur – lietuviškai. Mano tėtis – lietuvis, mama – lenkė, aš ir namuose, ir mokykloje kalbu lietuviškai,“ – pasakoja Iveta Kemėšytė. Grįžusios į kūrybinę dirbtuvę, merginos kartu su scenariste atliko praktinę užduotį: ant lapukų rašė žodžius, kurie asocijuojasi su mokykla, Nemėžiu ir kt. „Labai smagiai pabendravom, gerai jautėmės,“ – gerų žodžių negaili Iveta.

O štai vaikinai, bendraudami su Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore D. Skučaite, pasakojo apie save ir savo pomėgius, kad geriau vieni kitus pažintų, suprastų, ką galėtų nuveikti kurdami filmą.  „Pasirodo, ne taip lengva apie save pasakoti, apie kitus kalbėti lengviau,“ – pastebi Oskaras Dzikevič. Vaikinas kartu su kitu komandos nariu – Edgaru – norėtų subūrti muzikos grupę, bet, deja, neturi būgnininko, o ir būgnus gauti mokykloje ne taip lengva.

Komentarai
Komentarai: 0

Nauja savaitė – naujas susitikimas Vilniaus r. kūrybinėje dirbtuvėje

2016-02-28

Šį kartą Vilniaus rajono jaunimas žiemos pabaigą paminės ir pavasarį pasitiks kartu su scenariste Tekle Kavtaradze, režisieriumi Jonu Ohmanu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite. Šie projekto „Gyvenu ...

Šį kartą Vilniaus rajono jaunimas žiemos pabaigą paminės ir pavasarį pasitiks kartu su scenariste Tekle Kavtaradze, režisieriumi Jonu Ohmanu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite. Šie projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę atvyksta jau šį pirmadienį (vasario 29 d.).

Jaunuoliai kartu su svečiais toliau dėlios būsimo filmo apie skirtingų tautų ir religijų atstovų gyvenimą, santykius Vilniaus krašte detales.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas kurs filmą kartu Tekle Kavtaradze

2016-02-27

Šią savaitę Vilniaus rajono jaunimas susipažino su nauja kūrybinės komandos nare – scenariste Tekle Kavtaradze. Ji kartu su jaunuoliais ir režisieriumi Jonu Ohmanu kurs filmą apie skirtingų tautų ir religijų atstovų gyvenimą bei santykius Vilniaus ...

Šią savaitę Vilniaus rajono jaunimas susipažino su nauja kūrybinės komandos nare – scenariste Tekle Kavtaradze. Ji kartu su jaunuoliais ir režisieriumi Jonu Ohmanu kurs filmą apie skirtingų tautų ir religijų atstovų gyvenimą bei santykius Vilniaus krašte.

Anot Inesos Kiselytės, jaunuoliai scenaristei pristatė filmo viziją ir konfliktus, kuriuos planuoja jame nagrinėti. Kūrybinėje dirbtuvėje pirmą kartą viešiejusi T. Kavtaradzė susidomėjusi klausėsi jaunuolių pasakojimo. Anot Inesos, ji atrodė kiek nustebusi, kai išgirdo, kad kai kurie jaunuoliai iš miesto mokyklų atvyksta mokytis į Vilniaus rajono mokyklas, nes čia draugiška aplinka, skirtingų tautų atstovai pakankamai gerai sutaria.

„Atrodo, kad Teklė labai draugiška, laisvai bendraujanti,“ – sako Inesa. Pirmasis susitikimas su scenariste gerą įspūdį paliko ir Ivetai Kemėšytei. „Teklė buvo labai susidomėjusi mūsų idėja, nemažai klausinėjo ir viską užsirašinėjo. Manau, kad šis bendravimas ne tik mums, bet ir jai bus įdomi patirtis, – mintimis dalijasi Iveta. – Laukiame kada ji vėl pas mus atvyks ir galėsime geriau susipažinti.“

Jaunuoliai su ekspertais dirbo komandomis: kol merginos bendravo su T. Kavtaradze bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite, vaikinai su režisieriumi Jono Ohmanu apžiūrinėjo Nemėžį bei ieškojo filmavimams tinkamų vietų. Vėliau komandos apsikeitė.

Anot Ivetos, šį kartą J. Ohmanas mokė atrasti grožį ten, kur iš pirmo žvilgsnio nieko gražaus nėra, pažvelgti į gerai žinomus objektus naujai, iš kitos perspektyvos. Jis taip pat patarė daugelį scenų filmuoti lauke, geriausia – po 12 valandos, kai saulė jau aukštai pakilusi.  Tiesa, vaikinai ir merginos su režisieriumi patraukė skirtingais maršrutais.  Kaip pasakoja Robertas Bumbul, vaikinai  apžiūrinėjo totorių mečetę, kapinių paminklus, kurių dalis labiau primena didelius lauko akmenis nei paminklus. O štai merginos su režisieriumi nutarė paėjėti iki medžių alėjos ir pakeliui pasidairyti, kur ir ką įdomaus būtų galima nufilmuoti. Filmavimo vietų paieškos tuo nesibaigė – jaunuoliai iki kito susitikimo dar turi savarankiškai paieškoti vietų, kurias vertėtų įamžinti filme.

Komentarai
Komentarai: 0

Prie Vilniaus rajono komandos jungiasi Teklė Kavtaradzė

2016-02-21

Geram filmui reikia ne tik gero režisieriaus, bet ir tokio pat scenaristo. Nuo šiol filmą apie tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte jaunuoliams padės kurti ne tik režisierius Jonas Ohmanas, bet ir profesionali kino dramaturgė, scenaristė Teklė ...

Geram filmui reikia ne tik gero režisieriaus, bet ir tokio pat scenaristo. Nuo šiol filmą apie tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte jaunuoliams padės kurti ne tik režisierius Jonas Ohmanas, bet ir profesionali kino dramaturgė, scenaristė Teklė Kavtaradzė.

Jau šį antradienį (vasario 23 d.) ji susipažins su Vilniaus rajono komanda bei aptars tolimesnius darbus. Susitikime taip pat dalyvaus jaunuoliams jau pažįstamas režisierius J. Ohmanas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

-----------------
Trumpai apie T. Kavtaradzę:

Teklė Kavtaradzė – scenaristė ir kino dramaturgė, baigusi studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Vos būdama vienuolikos metų, ėmė kurti istorijas. Anot T. Kavtaradzės, iš pradžių ji mėgdžiodavo, tai ką skaidydavo, pradėdavo visokias istorijėles ir mesdavo, tačiau būdama 14 metų, jau parašė pirmąją savo knygą „Nespalvota“, kuri 2006 m. buvo išleista. Knygoje pasakojama apie keturiolikmetę mergaitę. Herojės gyvenimo niekaip nepavadinsi lengvu ir nesudėtingu. Anot autorės, jos pačios esama visuose personažuose, kai kuriuose – gal net per daug.

Nepraėjus nė porai metų T. Kavtaradzė leidyklai atidavė ir antrąjį savo romaną „Basomis po naktinį miestą“.

Su dėstytoja iš Švedijos Anna Lina Hetzberg pradėjo mokytis teatro dramaturgijos pagrindų. Pirmoji T. Kavtaradzės pjesė – ,,Namisėda, arba Kambarys pilnas personažų“. Ji 2011 m. laimėjo dramaturgijos konkurse „Versmė“ ir po metų buvo pastatyta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (rež. G. Gabrielė Tuminaitė-Radvinauskienė).

Antrasis jaunosios kūrėjos darbas teatrui – pjesė „Keletas pokalbių apie (Kristų)“, kuri buvo pristatyta ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Kaip yra sakiusi pati T. Kavtaradzė ši pjesė – tai „šiandien gyvenančių jaunų žmonių pokalbių fragmentai. Tik iš dialogų ir monologų sudarytoje pjesėje gilinamasi į jaunų žmonių santykius: į bandymus kurti santykius, ieškoti santykio, išlaikyti santykius, atrasti santykį su kitais ir su savimi, taip pat kaip su „kažkuo“ daugiau.“ Pjesę 2014 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatė režisierius Tadas Montrimas.

Komentarai
Komentarai: 0

Su Vasario 16-ąja!

2016-02-16

SVEIKINAME VISUS SU VASARIO 16-ĄJA  – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA!

Nepraraskite ryšio su savo kraštu, saugokite ir branginkite jo istoriją, kultūrą ir žmones, garsinkite jį savo darbais, kurkite jo dabartį ir ateitį.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.