Naujienos Apie komandą

Visaginiečiai nagrinėjo medijų turinį

2017-11-16

Ar kada susimąstėte, kas lemia, kokios žinios pasirodys interneto portaluose, laikraščiuose, TV reportažuose? O kaip bus parašytas straipsnis, kas jame bus paminėta, o kam galbūt „pritrūks vietos“? Šį ketvirtadienį (lapkričio 16 d.) visaginiečiai ...

Ar kada susimąstėte, kas lemia, kokios žinios pasirodys interneto portaluose, laikraščiuose, TV reportažuose? O kaip bus parašytas straipsnis, kas jame bus paminėta, o kam galbūt „pritrūks vietos“? Šį ketvirtadienį (lapkričio 16 d.) visaginiečiai būtent tai ir bandė išsiaiškinti kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir portalo „ru.delfi.lt“ redaktoriumi Olegu Jerofejevu.

„Aiškinomės, kaip rengiami straipsniai tokiuose portaluose kaip Delfi, 15min ir kituose, kaip atskirti tikrą, kokybišką informaciją nuo taip vadinamų „fake news“, į ką svarbu atkreipti dėmesį straipsnyje,“ – sako visaginietė Ingrida Girdziušaitė.

Ji įvardija keletą veiksnių, nuo kurių priklauso žiniasklaidos turinys, t. y., nuo tuo metu vykstančių įvykių, pastebėtų tendencijų, žiniasklaidos priemonių savininkų ir net paties žurnalisto, jo nuomonės.

„Žurnalistas turėtų remtis faktais ir tik iš patikimų šaltinių. Jis turėtų išlikti nešališkas, nebrukti savo nuomonės, aprašyti skirtingas pozicijas kaip lygiavertes ir leisti pačiam skaitytojui rinktis, ką palaikyti, kuo tikėti. Deja, dažnokai pasitaiko visiškai kitoks variantas: skaitai tekstą ir supranti, kurią pusę palaiko autorius arba kas straipsnio užsakovas. Tenka susidurti su straipsniais, kuriuose nutylėta dalis informacijos, situacija pasukta reikiamu kampu,“ – kalba mergina.

Pasitelkęs kino pavyzdį, D. Radzevičius atskleidė, kaip galima manipuliuoti mūsų nuomone, sukelti tam tikras emocijas. „Jei filmo scena yra pagreitinta, skamba linksma muzika, tai žiūrovui smagu, o jei ta pati scena sulėtinta, naudojamas tamsesnis fonas, girdisi liūdna muzika, galima net susigraudinti,“ – pasakoja Emilija Dutkevičiūtė.  

Jaunuoliai taip pat nemažai diskutavo, kaip atskirti netikras, išgalvotas naujienas nuo tikrųjų. „Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kas yra straipsnio autorius. Netikros naujienos dažniausiai jo neturi, pasirašoma kompanijų, užsakovų pavadinimais, vardais. Antra, svarbu tikrinti faktus ir aklai viskuo netikėti, ta pačia tema paskaityti skirtinguose šaltiniuose, geriausia, kad jie nebūtų tarpusavyje susiję ar net būtų iš skirtingų šalių,“ – pataria Ingrida.

Kad atidžiau pažvelgtų į medijų turinį, patikrintų, kiek antraštės atitinka tekstą, jaunuoliai nagrinėjo neseniai viename naujienų portale pasirodžiusį straipsnį, kurio autorė klausia: „Tiesa ar melas? Dalia Grybauskaitė: „Grįžta vis daugiau ir daugiau emigrantų“. „Antraštės yra pagrindinis dalykas, kuris padeda žmogui nuspręsti, skaityti tekstą ar ne. Mes irgi pasirinkom šį straipsnį dėl antraštės, joje užduoto klausimo. Ieškojom atsakymo į jį, tačiau, net išnagrinėję visą straipsnį, taip ir neišsiaiškinom: ar pateiktas teiginys tiesa ar melas?,“ – sako mergina.

Komentarai
Komentarai: 0

Kas lemia, koks bus medijų turinys?

2017-11-15

Š. m. lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) Visagino „Verdenės“ gimnazijoje lankysis portalo „ru.delfi.lt“ redaktorius Olegas Jerofejevas ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. ...

Š. m. lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) Visagino „Verdenės“ gimnazijoje lankysis portalo „ru.delfi.lt“ redaktorius Olegas Jerofejevas ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Visaginiečiai kartu su ekspertais diskutuos ir atliks praktines užduotis, kurios padės išsiaiškinti ir suprasti, kaip konstruojamas medijų turinys.

Mokymų pradžia – 13.00 val.

Laukiame atvykstant!

Komentarai
Komentarai: 0

Ką naujo visaginiečiai sužinojo apie medijas?

2017-10-26

Prieš rudens atostogas Visagino jaunimas kartu su „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistu Aurimu Peredniu diskutavo apie medijas ir sąmoningą jų vartojimą.

„Kalbėjome apie žiniasklaidą, ką šiuolaikinei visuomenei ji reiškia, ...

Prieš rudens atostogas Visagino jaunimas kartu su „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistu Aurimu Peredniu diskutavo apie medijas ir sąmoningą jų vartojimą.

„Kalbėjome apie žiniasklaidą, ką šiuolaikinei visuomenei ji reiškia, ar tai patikimas informacijos šaltinis, – pasakoja Erika Trabšaitė. – Žiniasklaida – pirmiausia tai priemonė informacijai gauti. Gaila, tačiau šiuo metu pasitikėjimas ja vis mažėja. Kiekvienas kanalas nori būti pirmas, greičiau už kitus pranešti naujienas ir dėl tokios konkurencijos, skubėjimo pasitaiko klaidų. Pasitikėjimas menksta ir dėl propagandos: dabar jos daug ir ne visi sugeba nuo jos atskirti tiesą.“

Norint nesusipainioti, kur yra kas, svarbu kritiškai vertinti informaciją arba, kitaip tariant, sąmoningai vartoti medijas. Anot Erikos, skaitant tekstą, labai svarbu stebėti, ar žurnalistas pateikia tik subjektyvią, šališką nuomonę ar į aprašomą situaciją pažvelgia iš kelių pusių. Mergina pataria, perskaičius straipsnį, neskubėti tikėti viskuo, kas parašyta, o verčiau patikrinti, ką apie tai praneša kiti šaltiniai.

Kaip sako Erika, geriausia būtų perskaityti, ką rašo keli šaltiniai, ir tik tuomet susidaryti savo nuomonę. Deja, ne visi turim laiko analizuoti ir lyginti  šaltinius.  Jei to nedarom, tuomet turėtume bent išlikti kritiški, neskubėti visko priimti už „gryną pinigą“.

O štai Gustė Burneikaitė pastebi, kad iš dalies mes patys lemiam žiniasklaidos turinį, t. y., nuo mūsų paspaudimų priklauso, apie ką žurnalistai rašys. Skaitytojų paspaudinimai lemia, kiek dėmesio ir  vietos bus skiriama išties svarbioms žinioms, o kiek jos atims, tarkime, pasakojimai apie žinomų žmonių gyvenimo smulkmenas: kas su kuo gyvena, ką valgo, ir pan.

Gustė pastebi, kad kartais žurnalistai bando prisivilioti skaitytojus, atkreipti jų dėmesį skambiomis, tačiau klaidinančiomis antraštėmis. „Esu su tuo susidūrus: pagal antraštę atrodė, kad straipsnis bus apie stojimus, o jį pradėjus skaityti, paaiškėjo, kad ten vos ne apie horoskopus rašoma,“ – pasakoja mergina.

Visaginiečių diskusija su žurnalistu A. Peredniu susidomėjo ir joje taip pat apsilankė jaunuoliai iš Ukrainos, šių metų spalio 25 d. viešėję Visagine. Marija Soboleva ir Anastasija Bajeva svečiams šiek tiek daugiau papasakojo apie projektą „Gyvenu laisvai!“ ir planus Visagine įrengti pasakų parką.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai diskutuos apie medijų vartojimą

2017-10-24

Š. m. spalio 25 d. (trečiadienį) 14.15 val. Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje vyks susitikimas su „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistu Aurimu Peredniu. Žurnalistas kartu su jaunimu diskutuos, kas yra sąmoningas medijų vartojimas, kokių grėsmių jis gali padėti išvengti, taip pat iš praktinės patirties papasakos, kaip dirba žurnalistai, ir pan.

KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai gilinosi į skirtingų tautų pasakas

2017-10-14

Š. m. spalio 13-osios popietę Visagino jaunimas kartu senųjų pasakų tyrinėtoja dr. Jūrate Šlekonyte susipažino net su septynių tautų pasakomis, svarstė, kurie jų personažai galėtų atsirasti būsimame pasakų parke.

Mokslininkė papasakojo, kad pasakos būna ...

Š. m. spalio 13-osios popietę Visagino jaunimas kartu senųjų pasakų tyrinėtoja dr. Jūrate Šlekonyte susipažino net su septynių tautų pasakomis, svarstė, kurie jų personažai galėtų atsirasti būsimame pasakų parke.

Mokslininkė papasakojo, kad pasakos būna stebuklinės, buitinės, gyvulinės, literatūrinės, melų ir kt., tačiau susitikime jaunuoliai daugiausia dėmesio skyrė stebuklinėms pasakoms. Anot Melitos Vilkevičiūtės, stebuklinės pasakos yra pačios turtingiausios ir įdomiausios, iš jų galima daugiausiai sužinoti apie skirtingas tautas.

O štai Ingrida Girdziušaitė sako: „Stebuklinės pasakos – tai pasakos, kurias esam kiekvienas girdėję. Jos populiariausios visame pasaulyje, tad norisi, kad ir pasakų parke būtų tie herojai, kuriuos lengviausia atpažinti, kuriuos nuo mažens pažįstam. Tiek mažam, tiek suaugusiam stebuklai lieka stebuklais. Jie visada traukia, domina ir užkabina.“ Ingridos teigimu, pasakų parkas kiekvienam dovanos po mažą stebuklą – juk bus galima ne tik skaityti apie stebuklus, bet ir pabūti tarp jų.

Susitikime jaunuoliai susipažino su tų tautų, kurių atstovų daugiausia gyvena Visagine, pasakomis, t.y., su lietuvių, latvių, lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių ir vokiečių. Jie nagrinėjo lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“, latvių pasaką „Stiklo kalnas“, kuri turi net daugiau kaip keturis šimtus variantų. Taip pat visaginiečiai aptarė rusų pasaką „Koščėjus nemirtingasis“, ukrainiečių – „Žirnulis“, vokiečių – „Auksaplaukė“ ir kt.

Kaip pasakoja Emilija Dutkevičiūtė, jaunuoliai aptarė kiekvienos pasakos siužetą, personažus ir kaip juos vaizduoja dailininkai, skulptoriai. „Pasitaiko, kad kelios tautos turi labai panašių pasakų, tad kartais sunkoka pasakyti, iš kurios tautos viena ar kita pasaka kilo,“ – pastebi mergina. Šią situaciją išsamiau paaiškina Melita: „Iš pradžių pasakų niekas neužrašinėjo, ilgą laiką jos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas – vienas pridėdavo tą, kitas aną, todėl atsirado skirtingos interpretacijos ir net veikėjai.“

Iš nagrinėtų pasakų Ingridai artimiausios, įdomiausios pasirodė pasakos apie Eglę žalčių karalienę ir Auksaplaukę, Melitą sudomino Žirnulis – mat tai buvo vienintelė pasaką, kurios anksčiau ji negirdėjo, o Emilijai itin patiko pasaka apie Kosčėjų.

„Kadangi gyvename daugiataučiame mieste, nuo seno girdim apie skirtingas tautybes, daugeliui mūsų šios pasakos buvo girdėtos ir gerai žinomos. Norėjosi dar labiau įsigilinti, kaip atsirado skirtingų pasakų herojai, kaip formavosi jų aplinka, savybės, – kalba Ingrida. – Su nekantrumu laukiame kito susitikimo, kai susipažinsim su mažiau žinomomis pasakomis, jų ypatumais.“

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.