Naujienos Apie komandą

Visaginiečiai nagrinėjo Azijos šalių pasakas

2018-01-26

Šį ketvirtadienį (sausio 25 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi mokslininkė dr. Dovilė Kulakauskienė. Ji kartu su jaunimu nagrinėjo Azijos tautų – kinų, japonų, kazachų ir kitų – pasakas, aptarė, kokius jų motyvus ir kaip būtų galima pritaikyti ...

Šį ketvirtadienį (sausio 25 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi mokslininkė dr. Dovilė Kulakauskienė. Ji kartu su jaunimu nagrinėjo Azijos tautų – kinų, japonų, kazachų ir kitų – pasakas, aptarė, kokius jų motyvus ir kaip būtų galima pritaikyti kuriant pasakų parką Visagine.

„Buvo labai įdomu paklaustyti visiškai kitokių pasakų, kurios gerokai skiriasi nuo lietuvių,“ – sako Karolina Kazlionkaitė.

„Azijos šalių pasakose itin daug mitinių veikėjų, dvasių, drakonų. Juose akcentuojama šeima, pasiaukojimas dėl kitų, svarbus motinos įvaizdis,“ – kalba Dovilė Dūdėnaitė. O Karolina priduria, kad šiuose pasakose daug įvairių virsmų, pavyzdžiui, iš žmogaus į gyvūną, medį ar kitą mistinę būtybę.

Iš nagrinėtų pasakų jaunuoliams itin įsiminė japonų pasaka „Gyvatės akys“, kuri, anot jų, netradicinė, žiauroka, bet įdomi. Pasakoje „Gyvatės akys“ pasakojama, kaip medkirtys Nichatis prasivedė iš miško moterį, su kuria susituokė ir laukė gimstant kūdikio. Moteris paprašė vyro aptverti trobą tvora, jokiu būdu nežiūrėti į vidų ir po kelių dienų žadėjo pasirodyti su kūdikiu ant rankų. Vyras neiškentė, pažiūrėjo į vidų ir pamatė troboj gulint itin didelę gyvatę, apsivijusią kūdikį. Atgavusi moters pavidalį ji papasakojo apie kalnų dievo prakeiksmą ir, jei vyras nebūtų sulaužęs žodžio, ji būtų visą gyvenimą būtų likusi moterimi, o dabar liks gyvate. Ji išsilupo savo kairiąją akį ir padavė vyrui, kad jos pienu maitintų kūdikį, o pati pavirtusi gyvate nušliaužė į ežerą. Kai pienas baigėsi, vaikas tapo neramus, Nichatis atėjo prie ežero ir gyvatė išsilupo antrąją akį, kad išmaitintų sūnų. Ūgtėlėjusiam sūnui tėvas papasakojo, kad atsitiko motinai, ir šis nuėjęs prie ežero, apsikabino aklą gyvatę ir ši atvirto į moterį.

Susipažinę su pasakomis, jaunuoliai diskutavo, svarstė, kaip jų motyvus, veikėjus perkelti į Visagine planuojamą kurti pasakų parką.

„Išklausę japonų pasaką, sugalvojom parke įrengti gyvatės formos čiužyklą. Aptarę kazachų pasaką apie tris beržus, pasiūlėm pastatyti namelį ar pavėsinę iš beržo: išorėje stovėtų trys žmonių skulptūros, o viduje būtų įrengta arbatinė, kur galima paragauti žolelių arbatos. Buvo siūlančių, kad tokia arbatinė galėtų vadintis „Trys berželiai“, – pasakoja Karolina. – Viena iš pasakų buvo apie žolelių mergaitę, tai mąstėm, kad būtų galima pastatyti jos skulptūrą su suknele, ilgais plaukais.“

Jau kitą savaitę visaginiečiai vėl susitiks su mokslininke dr. J. Kulakauskiene, nagrinėjas Rusijos federacijoje gyvenančių tautų pasakas ir diskutuos, kaip jas įamžinti, pristatyti kitiems.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai susipažins su Azijos šalių pasakomis

2018-01-23

Š. m. sausio 25 d. (ketvirtadienį) 13.15 val. į Visagino „Verdenės“ gimnaziją atvykta mokslininkė dr. Dovilė Kulakauskienė. Ji kartu su pasakų parką pasiryžusiaias kurti visaginiečiais nagrinės Azijos šalių pasakas, aptars jų veikėjus ir siužetus.

KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai susipažino su Europos pasakomis

2017-12-18

Naują savaitę Visagino jaunimas pasitiko su Europos šalių pasakomis: estų – „Moteris vilkė“, italų –  „Trys apelsinai“, prancūzų – „Žanas meškis“, moldavų „Alistaras Fet Frumas“, suomių – ...

Naują savaitę Visagino jaunimas pasitiko su Europos šalių pasakomis: estų – „Moteris vilkė“, italų –  „Trys apelsinai“, prancūzų – „Žanas meškis“, moldavų „Alistaras Fet Frumas“, suomių – „Глупый Пейкко“, čekų – „Как Гонза выучился разбойничать“ ir kitomis. Atskleisti šių pasakų žavesį jaunuoliams padėjo mokslininkė dr. Dovilė Kulakauskienė.

„Didžioji dalis pasakų buvo iki šiol buvo neskaitytos, negirdėtos ir pasirodė gana įdomios, – sako Donatas Krasauskas. – Bent jau man įdomiausia buvo čekų pasaka, kurios pagrindinis veikėjas Gonza buvo itin apsukrus, sugebėdavo išsisukti iš pačių absurdiškiausių situacijų. Ši pasaka ne tik sudomino, bet ir pralinksmino.“ Kaip pasakoja vaikinas, manoma, kad ši pasaka įkvėpė čekų rašytoją Jaroslavą Hašeką parašyti romaną „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“. „Dabar net svarstau šią knygą perskaityti,“ – prisipažįsta Donatas.

Ši pasaka labiausiai patiko ir visaginiečiui Edvinui Šikšnian. „Čekų pasaka pasirodė juokingiausia ir įdomiausia. Jos pagrindinis veikėjas kiek panašus į trečiąjį brolį iš lietuvių pasakų,“ – kalba vaikinas.

Anot Donato, lietuvių ir kitų tautų pasakoms būdingi skirtingi kultūriniai kontekstai, galima pastebėti vis kitas buities detales, tačiau, kad ir kieno būtų pasakos, daugelis jų turi teigiamus bei neigiamus veikėjus ir geriečiai visada nugali, pasiekia savo.

„Pasakos – tai ne tik pamokančios istorijos, bet ir šilti prisiminimai. Man, visų pirma, jos asocijuojasi su vaikyste, nes tėvai jas skaitydavo prieš miegą. Galiu drąsiai sakyt, kad man jos yra svarbios,“ – apibendrina Edvin.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai nagrinės Europos šalių pasakas

2017-12-16

Paskutinį pirmadienį prieš šventes (š. m. gruodžio 18 d.) Visagino jaunimo laukia net dvi paskaitos-diskusijos apie Europos šalių pasakas. Jaunuoliai kartu su mokslininke dr. Dovile Kulakauskiene nagrinės estų, italų, suomių ir kitų tautų pasakas.

Užsiėmimo pradžia – 13.15 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai dalyvavo net dvejuose mokymuose

2017-12-14

Šį ketvirtadienį (gruodžio 14 d.) Visagino jaunimas dalyvavo net dvejuose mokymuose kartu su „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatoriumi Pauliumi Murausku.

Kodėl svarbu tikrinti informaciją?

Pirmųjų mokymų metu ...

Šį ketvirtadienį (gruodžio 14 d.) Visagino jaunimas dalyvavo net dvejuose mokymuose kartu su „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatoriumi Pauliumi Murausku.

Kodėl svarbu tikrinti informaciją?

Pirmųjų mokymų metu jaunuoliai diskutavo apie žiniasklaidos poveikį ir kodėl taip svarbu tikrinti informaciją. „Sparčiai didėjant naujos informacijos srautui, tobulėjant technologijoms labai svarbu kritiškai vertinti informaciją, tikrinti šaltinių patikimumą. Ir nors manėme, kad jau esame pažengę šioje srityje, Paulius sugebėjo mus nustebinti! Išgirdome įvairių pasakojimų, kaip klaidinama visuomenė ir politikai,“ – teigia visaginiečiai savo komandos puslapyje soc. tinkle „Facebook“.

Jaunuoliams labiausiai įsiminė praktiniai pavyzdžiai. „Žiūrėjom vaizdo įrašą, kaip mergina iš Kuveito buvo pakviesta į JAV ambasadą, kad papasakotų, kas iš tikrųjų vyksta Kuveite. Mergina labai išsamiai pasakojo apie situaciją šalyje. Paulius paklausė, ar mus įtikino jos pasakojimas. Visi ja patikėjom, tačiau kaip paaiškėjo, iš tikrųjų, ji buvo iš JAV ir viskas, ką ji pasakojo, buvo melas,“ – kalba Gustė Burneikaitė. 

Anot merginos, šis pavyzdys įrodo, kaip galim būti suklaidinti. „Nors ir įtikinamai kalba ar rašo, vis tiek naudinga patikrinti tą pačią informaciją keliuose šaltiniuose.“ „Stengiuos visada šiek tiek kritiškai žiūrėti į informaciją. Gal ne visada ją tikrinu, bet ir nesuabsoliutinu, kad tai vienintelė tiesa,“ – sako Marija Soboleva.

Jaunuoliai nagrinėjo ir daugiau pavyzdžių. Tarkime, kaip skirtingos Lietuvos žiniasklaidos priemonės pateikė informaciją apie galimai kyšį paėmusį Seimo narį. „Viename straipsnyje buvo pateikti paties politiko žodžiai, lyg bandant jį pateisint, paaiškinti situaciją, kitame – tik faktai, be jokių komentarų,“ – pasakoja Jekaterina Sergejeva.

Sąžiningumas: kiek jo turime?

Tą pačią dieną jaunuoliai dalyvavo ir antruose mokymuose, kurių metu diskutavo apie sąžiningumą, skaidrumą, aiškinosi, kiek jo aplink mus.

Kalbėdami apie sąžiningumą, jaunuoliai nagrinėjo konkretų pavyzdį iš jų aplinkos – nusirašinėjimą. „Paulius pasakojo, kad Lietuvoje 9 iš 10 mokinių nusirašinėja, kai Europoje vidutiniškai nusirašinėja tik kas antras mokinys,“ – kalba Jekaterina. Tokie skaičiai skatina sunerimti.

„Įdomu, kad kai mokiniai pasirašė pasižadėjimą, kad nenusirašinės, nusirašančių sumažėjo perpus. Vadinasi, kol kas turim mažai sąmoningumo, o elgesį keičia susitarimai, įsipareigojimai,“ – mintimis dalijasi Jovita Juršėnaitė. O štai Jekaterina mano: „Žmonės ieško lengviausių būdų, kaip padaryti savo darbą. Jiems reikia motyvacijos, padrąsinimo „tu gali““.

Anot jaunuolių, nesvarbu kurioje pusėje tu esi – nusirašai ar duodi nusirašyti, duoti ar imi kyšį ir t.t., tu vistiek skatini nesąžiningumą. Kaip pastebi Gustė, už nusirašinėjimą dar baisiau diplomų pirkimas. „Filipinuose užsisakė piloto, seselės diplomus ir net gavo darbą pagal šias specialybes,“ – kalba mergina.

O štai Dovilė Dudėnaitė pasakoja pavyzdį, kaip vienas prancūzas nusprendė patikrint, kur patenka Prancūzijos Azerbaidžanui skiriama parama. Kaip paaiškėjo, tik labai maža lėšų dalis pasiekia tuos, kam ji skirta. „Apmaudu, nes tikslai gražūs, bet jie ir lieka tik gražiais tikslais. Manau, pirmiausia, patiems reikia būti sąžiningiems ir nebijoti to parodyt. Jei tu didžiuosies tuo koks esi, net jei kitiems tai atrodys keista, net jei kiti netikės tavo sąžiningumu, vėliau tai taps norma ir jie prisijungs prie tavęs.“

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.