Naujienos Apie komandą

Visaginiečiai gilinosi į skirtingų tautų pasakas

2017-10-14

Š. m. spalio 13-osios popietę Visagino jaunimas kartu senųjų pasakų tyrinėtoja dr. Jūrate Šlekonyte susipažino net su septynių tautų pasakomis, svarstė, kurie jų personažai galėtų atsirasti būsimame pasakų parke.

Mokslininkė papasakojo, kad pasakos būna ...

Š. m. spalio 13-osios popietę Visagino jaunimas kartu senųjų pasakų tyrinėtoja dr. Jūrate Šlekonyte susipažino net su septynių tautų pasakomis, svarstė, kurie jų personažai galėtų atsirasti būsimame pasakų parke.

Mokslininkė papasakojo, kad pasakos būna stebuklinės, buitinės, gyvulinės, literatūrinės, melų ir kt., tačiau susitikime jaunuoliai daugiausia dėmesio skyrė stebuklinėms pasakoms. Anot Melitos Vilkevičiūtės, stebuklinės pasakos yra pačios turtingiausios ir įdomiausios, iš jų galima daugiausiai sužinoti apie skirtingas tautas.

O štai Ingrida Girdziušaitė sako: „Stebuklinės pasakos – tai pasakos, kurias esam kiekvienas girdėję. Jos populiariausios visame pasaulyje, tad norisi, kad ir pasakų parke būtų tie herojai, kuriuos lengviausia atpažinti, kuriuos nuo mažens pažįstam. Tiek mažam, tiek suaugusiam stebuklai lieka stebuklais. Jie visada traukia, domina ir užkabina.“ Ingridos teigimu, pasakų parkas kiekvienam dovanos po mažą stebuklą – juk bus galima ne tik skaityti apie stebuklus, bet ir pabūti tarp jų.

Susitikime jaunuoliai susipažino su tų tautų, kurių atstovų daugiausia gyvena Visagine, pasakomis, t.y., su lietuvių, latvių, lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių ir vokiečių. Jie nagrinėjo lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“, latvių pasaką „Stiklo kalnas“, kuri turi net daugiau kaip keturis šimtus variantų. Taip pat visaginiečiai aptarė rusų pasaką „Koščėjus nemirtingasis“, ukrainiečių – „Žirnulis“, vokiečių – „Auksaplaukė“ ir kt.

Kaip pasakoja Emilija Dutkevičiūtė, jaunuoliai aptarė kiekvienos pasakos siužetą, personažus ir kaip juos vaizduoja dailininkai, skulptoriai. „Pasitaiko, kad kelios tautos turi labai panašių pasakų, tad kartais sunkoka pasakyti, iš kurios tautos viena ar kita pasaka kilo,“ – pastebi mergina. Šią situaciją išsamiau paaiškina Melita: „Iš pradžių pasakų niekas neužrašinėjo, ilgą laiką jos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas – vienas pridėdavo tą, kitas aną, todėl atsirado skirtingos interpretacijos ir net veikėjai.“

Iš nagrinėtų pasakų Ingridai artimiausios, įdomiausios pasirodė pasakos apie Eglę žalčių karalienę ir Auksaplaukę, Melitą sudomino Žirnulis – mat tai buvo vienintelė pasaką, kurios anksčiau ji negirdėjo, o Emilijai itin patiko pasaka apie Kosčėjų.

„Kadangi gyvename daugiataučiame mieste, nuo seno girdim apie skirtingas tautybes, daugeliui mūsų šios pasakos buvo girdėtos ir gerai žinomos. Norėjosi dar labiau įsigilinti, kaip atsirado skirtingų pasakų herojai, kaip formavosi jų aplinka, savybės, – kalba Ingrida. – Su nekantrumu laukiame kito susitikimo, kai susipažinsim su mažiau žinomomis pasakomis, jų ypatumais.“

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai diskutuos apie septynių Europos tautų pasakas

2017-10-12

Š. m. spalio 13 d. Visagino „Verdenės“ gimnazijoje mokslininkė, senųjų pasakų tyrinėtoja dr. Jūratė Šlekonytė ves paskaitą-diskusiją „Septynios Europos tautos – septynios pasakos“. Susitikime taip pat dalyvaus ir su jaunimu apie pasakas ...

Š. m. spalio 13 d. Visagino „Verdenės“ gimnazijoje mokslininkė, senųjų pasakų tyrinėtoja dr. Jūratė Šlekonytė ves paskaitą-diskusiją „Septynios Europos tautos – septynios pasakos“. Susitikime taip pat dalyvaus ir su jaunimu apie pasakas diskutuos projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Susitikimo pradžia – 14 val.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

-------------

Trumpai apie J. Šlekonytę:

Jūratė Šlekonytė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja.

Priklauso tarptautinei pasakojamosios tautosakos tyrinėtojų draugijai, taip pat yra asocijuotoji tarptautinės folkloristų draugijos narė.

Serijos „Lietuvių pasakojamoji tautosaka“ I tomo „Stebuklinės pasakos“ (2016), knygų „Išminties pasakos“ (2007) ir „Mielagalių pasakos“ (2007) sudarytoja. Kolektyvinės monografijos „Pasakojimo etnografija: nepažintas pasakotojo pasaulis“ (2012) bendraautorė.

Parengė ir publikavo įvairių mokslo straipsnių apie pasakojamąją tautosaką, recenzavo kitų autorių darbus, parengė medžiagą Mažosios Lietuvos enciklopedijai, visuotinei lietuvių enciklopedijai, literatūros enciklopedija mokyklai.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai gerino kritinio mąstymo įgūdžius

2017-10-03

Šį antradienį (spalio 3 d.) Visagino jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite aiškinosi, ką reiškia kritiškai mąstyti, kur ir kada toks mąstymas praverčia, kaip skirtingai kiekvienas ...

Šį antradienį (spalio 3 d.) Visagino jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite aiškinosi, ką reiškia kritiškai mąstyti, kur ir kada toks mąstymas praverčia, kaip skirtingai kiekvienas iš mūsų suvokiam tuos pačius dalykus.

„Domiuosi psichologija, komunikacija, kritiniu mąstymu. Šis užsiėmimas prisidėjo prie mano asmenybės tobulinimo, leido geriau suvokti kritinio mąstymo naudą,“ – pasakoja Erika Čirikaitė.

Anot jos, krištiškai mąstyti – tai gebėti savarankiškai analizuoti informacijos šaltinį, atrinkti, kur tiesa, o kur – ne. „Gyvename technologizuotame pasaulyje, mus supa labai daug įvairiausių prietaisų: telefonų, kompiuterių, televizorių ir kitų, kuriuose pilna informacijos. Ne visada ji yra teisinga, todėl reikia mokėti atsirinkti, kur yra kas, – pastebi Erika. – Manau, visi žmonės geba kritiškai mąstyti, priimti savarankiškai sprendimus, tačiau vieni šioje srityje yra labiau pažengę, kiti – mažiau. Tų labiau pažengusių yra mažiau nei kitų.“

„Kuo toliau, tuo mažiau galvojam: dažniausiai tiesiog patikim tuo, ką perskaitom. Taip atsiranda išankstiniai, neapgalvoti nusistatymai. Tik kritiškai mąstydami galime teisingai nuspręsti,“ – mano Emilija Dutkevičiūtė.

Emilija gerai įsidėmėjo penkis žingsnius, kurie svarbūs priimant sprendimus. Anot jos, pirmiausia, reikia suformuluoti klausimą ir įsivardinti, dėl ko tu nori nuspręsti. Tuomet  iš patikimų šaltinių surinkti informaciją, kuo naudingas toks sprendimas ir kuo ne. Po to pagal tą informaciją priimti sprendimą, dar vėliau – apmąstyti visas jo pasekmes, o galiausiai – pažvelgti į situaciją iš kitos pusės, pabandyti suprasti, kodėl kiti galvoja kitaip nei tu.

„Jei kyla abejonių dėl savo pasirinkimo, reikia analizuoti, kodėl yra būtent taip, o ne kitaip. Svarbu išgirsti kritiką, nemanyti, kad visi aplink kalba neteisybę, nesąmones, o tik tu esi teisus,“ – papildo Gustė Burneikaitė.

O štai Marija Soboleva teigia: „Darbar žinau, kaip rinkti, analizuoti informaciją ir pasistengsiu taip daryti.“

Užsiėmimo metu visaginiečiai taip pat atliko keletą praktinių užduočių. Vieną jų būtų galima pavadinti „saldžiąja refleksija“: prof. A. Nugaraitė pavaišino jaunuolius saldainiais, o šie turėjo juos apibūdinti nevartodami žodžio „saldainis“. „Paaiškėjo, kad kiekvienas iš mūsų tą patį dalyką supranta skirtingai, savotiškai, įvardija vis kitu pavadinimu,“ – pasakoja Erika. Vieniems saldainis asocijavosi su gerumu, kiti jį apibūdino kaip skanėstą, dovanėlę, cukraus dozę, nuodą ir kt.

Vėliau jaunuoliams teko dar labiau pasukti galvas. Susikirstę komandomis, jie turėjo sugalvoti antraštę straipsniui apie įmonę, pasiūliusią, kaip išvengti klaidinančio produktų etikečių vertimo į kitas kalbas, ir kūrybiškai ją pristatyti. Pavyzdžiui, viena komandų sugalvojo straipsniui pavadinimą „Daugiau jokių riešutų likučių piene“ ir ją pristatė trumpu vaidinimu.

Dalyvaudami tokiuose užsiėmimuose, atlikdami praktines užduotis jaunuoliai ne tik turtina savo žinias, bet, ir, kaip sako Erika, vis geriau pažįsta savo komandos narius.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiams – mokymai su prof. A. Nugaraite

2017-10-02

Šį antradienį (spalio 3 d.) Visagino „Verdenės“ gimnazijoje lankysis Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Audronė Nugaraitė.

Ji kartu su jaunimu diskutuos, ką reiškia kritiškai mąstyti, kur ir kada toks mąstymas praverčia, ar tai vienas būdų būti aktyviu piliečiu, ir kt.

Susitikimo pradžia – 13.30 val.

KVIEČIAME VISUS AKTYVIAI DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Visagino jaunimas ruošiasi kurti pasakų parką

2017-10-01

Visagino jaunimas pamažu, bet užtikrintai pradeda kelionę link užsibrėžto tikslo – pasakų parko įkūrimo. Pagal pirminę idėją naujasis parkas apjungs skirtingų Visagine gyvenančių tautų kultūras, bus patraukli laisvalaikio praleidimo erdvė miesto gyventojams ir ...

Visagino jaunimas pamažu, bet užtikrintai pradeda kelionę link užsibrėžto tikslo – pasakų parko įkūrimo. Pagal pirminę idėją naujasis parkas apjungs skirtingų Visagine gyvenančių tautų kultūras, bus patraukli laisvalaikio praleidimo erdvė miesto gyventojams ir svečiams.

Kaip paversti šį sumanymą realybe, š. m. spalio 2 d.  visaginiečiai aptarė su dizaineriu, architektu Vytautu Puzeru ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

„Tai buvo darbinis susitikimas. Išsiaiškinom užduotis, ką turim atlikti, kad įgyvendintume savo idėją,“ – pasakoja neseniai prie prie projekto „Gyvenu laisvai!“ prisijungusi Emilija Dutkevičiūtė.

„Dar nelabai aišku, kaip atrodys parkas, bet tai ką darom, įdomu, ir aš pasiruošus dirbti,“ – energingai nusiteikusi Marija Soboleva.

O darbų išties nemažai. Kaip žinia, Visaginas pasižymi tautų įvairove – čia gyvena net 43 tautybių žmonės. Jauniausiame Lietuvos mieste daugiausia rusų, lietuvių, baltarusių, lenkų,  ukrainiečių, totorių,  armėnų, vokiečių, tačiau kokių kitų tautybių atstovų dar galime čia sutikti? Būtent tai jaunuoliai turi išsiaiškinti iki kito susitikimo.

Be to, jaunuoliai turi išsirinkti po pasaką, jos veikėją ar trumpą siužetą. „Pirmoji į galvą šovusi mintis – pasaka „Raudonkepuraitė“. Turbūt tai buvo „ryškiausia“ mano vaikystės pasaka, geriausiai ją prisimenu, mat dažnokai ją sekdavo mama, močiūtė, o kai išmokau skaityti, neretai ir pati skaičiau būtent ją, – pasakoja Emilija. – Mūsų laukia susitikimai su mokslininkais, ekspertais. Jie padės atrinkti pasakas, kurių veikėjai ar siužetai atsiras parke.“

Kaip paaiškėjo dalyvaujant ankstesniame susitikime su mitologe, folkloriste dr. Daiva Vaitkevičiene, skirtingose tautose tos pačios pasakos skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiari pasaka „Eglė žalčių karalienė“ taip pat žinoma latvių, rytų slavų, moldavų tautosakoje. Taigi, iki kito susitikimo jaunuoliai turi surasti ir perskaityti visas šios pasakos versijas.

Dar viena užduotis, tekusi projekto komandai, – įdėmiai apžiūrėti gimtąjįį miestą, pagalvoti, kur būtų galima pasakų parką įkurti, ir tas vietas nufotografuoti.

Komentarai
Kachalkidep 2018-09-15

Доброе время суток ... молодым родителям будет интересно узнать - После защиты диплома моего поехали с мужем в Совенок.

Komentarai: 1

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.