Naujienos Apie komandą

Visaginiečiai domėjosi Antruoju pasauliniu karu

2016-04-01

Šį trečiadienį (kovo 30 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo istorikai dr. Norbertas Černiauskas ir Vytautas Bruveris, kurie kvietė Antrąjį pasaulinį karą ir jo pėdsakus panagrinėti kiek kitaip, išsamiau nei aprašyta istorijos ...

Šį trečiadienį (kovo 30 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo istorikai dr. Norbertas Černiauskas ir Vytautas Bruveris, kurie kvietė Antrąjį pasaulinį karą ir jo pėdsakus panagrinėti kiek kitaip, išsamiau nei aprašyta istorijos vadovėliuose.

 „Kalbėjome apie įvairių tautų patirtis Antrajame pasauliniame kare ir priėjome išvados, kad ir kokios skirtingos tos patirtys būtų, svarbiausia pagerbti žuvusiuosius ir pasirūpinti, kas tas blogis nebepasikartotų,“ – sako istorikas N. Černiauskas.

 „Karą patyrė daugelis šalių, tačiau iki šios paskaitos net nesusimąsčiau, kaip skirtingos šalys jį vertina. Žinojau tik bendrą požiūrį, o ne kaip į jį žvelgia Lenkija, Lietuva, Japonija...“ – sako paskaitos-diskusijos dalyvė Aleksandra Šliachtenko. Mergina tikina išgirdusi nemažai naujų ir įdomių faktų.

„Diskutavome, kada buvo karo pabaiga, ar jis iš tikrųjų baigėsi: juk iki šiol pasaulyje politikai, žmonės kovoja, siekia sau naudos,“ – mintimis dalijasi Kristina Stoliarenko. Ne vienam paskaitos-diskusijos dalyviui kilo įvairių pamąstymų, kodėl Rusijoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 9 d., o Lietuvoje – gegužės 8 d.? 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą, kuris reiškė Vakarų Europos išsivadavimą iš fašizmo, tačiau, ar tai karo pabaiga? Juk tuo pačiu metu įtakos sferą išplėtė komunizmas, Lietuva liko okupuota Sovietų Sąjungos, buvo vykdomi trėmimai, žudomi rezistentai, jų šeimų nariai bei rėmėjai.

„Tema apie Antrąjį pasaulinį karą yra įdomi, aktuali, tačiau sunki. Ne visiems patinka istorinės paskaitos, nes dažnai jose kalba pakrypsta apie politiką, valdžią, – pastebi Irina Jarec. – Sunku įvertinti, kas laimėjo karą. Mano manymu, karo iš viso niekas negali laimėti. Karas – ne tik statistika, bet ir žmonių likimai.“

 Anot Irinos, istorikams paklausus, kieno seneliai, artimieji nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, nemažai jaunuolių kilstelėjo rankas aukštyn. „Galbūt dėl to kai kuriems sunku apie tai kalbėti. Tik nedaugelis iš mūsų turi nuomonę šia tema, dažnai jaunuoliai tiesiog atkartoja tai, ką yra girdėję iš tėvų. Tokios paskaitos leidžia susimąstyti, kas vyko tada ir kas vyksta dabar pasaulyje, – svarsto mergina. – Sunku atrasti viena tiesą, svarbiausia suprasti, kad karo išvis neturi būti, kad visi žmonės yra lygūs.“

 Anot N. Černiausko, Visagino jaunuoliai turi kiek kitokią, šeimyninės patirties nulemtą Antrojo pasaulinio karo istorijos interpretaciją, kuri skiriasi nuo paplitusios Lietuvoje. Dalį informacijos, žinių jie įgyja istorijos pamokose, kitą dalį nulemia šeimyninė patirtis. „Kartais tarp šių dviejų polių yra nesuderinamumų, tačiau jaunuoliai yra protingi ir patys pasidarys išvadas,“ – sako istorikas.

Komentarai
Komentarai: 0

Kaip skirtingos tautos vertina Antrąjį pasaulinį karą?

2016-03-29

Jau šį trečiadienį (kovo 30 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje – dar viena paskaita-diskusija. Šį kartą visaginiečiai kartu istorikais diskutuos, kaip į Antrąjį pasaulį karą žvelgia ir jį vertina skirtingos tautos: lietuviai, rusai, lenkai, žydai ir ...

Jau šį trečiadienį (kovo 30 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje – dar viena paskaita-diskusija. Šį kartą visaginiečiai kartu istorikais diskutuos, kaip į Antrąjį pasaulį karą žvelgia ir jį vertina skirtingos tautos: lietuviai, rusai, lenkai, žydai ir ukrainiečiai.

Paskaitą-diskusija ves Vilniaus universiteto lektorius dr. Norbertas Černiauskas, o diskutuoti kvies ir savo įžvalgomis taip pat pasidalins VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas, istorikas, žurnalistas Vytautas Bruveris.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.10 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai dalyvavo „Žinių radijo“ laidoje „Nesuklaidinami“

2016-03-15

Praėjęs ketvirtadienis (kovo 10 d.) projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviams buvo kupinas įspūdžių. Visaginiečiai kartu su mokytoja Eleonora Dutkevičiene ne tik dalyvavo ekskursijoje po Vilniaus senamiestį, lankėsi Valstybės pažinimo centre, bet ir viešėjo ...

Praėjęs ketvirtadienis (kovo 10 d.) projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviams buvo kupinas įspūdžių. Visaginiečiai kartu su mokytoja Eleonora Dutkevičiene ne tik dalyvavo ekskursijoje po Vilniaus senamiestį, lankėsi Valstybės pažinimo centre, bet ir viešėjo „Žinių radijuje“, kur juos pasitiko draugiškai nusiteikęs žurnalistas Aurimas Perednis.

Jaunuoliai sužinojo, kaip rengiamos radijo laidos, kur kalbinami pašnekovai, montuojami laidų įrašai, tačiau svarbiausia – sudalyvavo radijo laidoje „Nesuklaidinami“, kurioje pasakojo apie savo gyvenimą, ateities planus, pilietines iniciatyvas...

„Pirmą kartą kalbėjau radijo laidoje. Aurimas nuteikė, kad viskas bus gerai, tad visai nebijojau,“ – įspūdžiais dalijasi Irina Jarec. Mergina norėtų ateitį sieti su kinu ar žurnalistika, tačiau žurnalistikoje prisibijo streso. Ir taip jau sutapo, kad šį kartą „Žinių radijuje“ jo visai nebuvo.

„Kai pašnekovas atsakinėja į klausimus visuomet atkreipiu dėmesį į jo santykį su problema, šalimi. Kažkoks negeras jausmas apima girdint atsakymuose distanciją: „šita šalis“, „šita valdžia“, „šitas miestas“ ir panašiai. Visagino gimnazistai laidoje sakė: „mūsų šalis“, „mano miestas“, „mūsų sostinė“. Nerealaus parako jaunimėlis!,“ – po laidos įspūdžiais soc. tinkle dalijosi A. Perednis.

Radijo laidos įrašą rasite:
http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2016/03/14/nesuklaidinami/55605

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai ieškojo rusiškojo palikimo Vilniaus senamiestyje

2016-03-11

Įvairiais istoriniais laikotarpiais Lietuvos sostinėje gyveno ir jos gatves bei gatveles mynė įvairiausių tautybių ir religijų atstovai. Nieko keisto, kad iki šių dienų Vilniaus senamiestyje išliko „Rusų“, „Totorių“, „Žydų“ ...

Įvairiais istoriniais laikotarpiais Lietuvos sostinėje gyveno ir jos gatves bei gatveles mynė įvairiausių tautybių ir religijų atstovai. Nieko keisto, kad iki šių dienų Vilniaus senamiestyje išliko „Rusų“, „Totorių“, „Žydų“ gatvės... Šį ketvirtadienį (kovo 10 d.) Visagino rajono jaunimas dalyvavo paskaitoje-ekskursijoje po Vilniaus senamiestį ir kartu su Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoju, istorijos mokytoju Mindaugu Nefu ieškojo rusų tautos pėdsakų.

„Norėjau parodyti, kad Vilnius – tai daugiatautis miestas, kuriame nuo seno jame gyveno įvairių tautybių ir religijų žmonės,“ – sako M. Nefas. Anot jo, pradėjus plisti reformacijai, gyventojai, pirmiausia, save siejo ne su tautybe, bet su religija. Į kairę pusę nuo Pilies gatvės, Užupio link, buvo susiformavęs taip vadinamas rusų miestas. Šioje miesto dalyje stovėjo ne viena cerkvė, aplink kurias ir telkėsi rusų stačiatikiai. Nors skirtingų religijų atstovai sutarė pakankamai gerai, tačiau būta ir konfliktų, pavyzdžiui, tarp stačiatikių ir unitų.

Kaip pasakoja istorikas, XIX a., prasidėjus nacionaliniam judėjimui, gyventojai atsigręžė į savo tautybę. Prie tautinio suskirstymo prisidėjo ir caro valdžios vykdyta „rusų pradų atkūrimo“ programa. Ekskursijos metu jaunuoliai stabtelėjo dabartinėje Simono Daukanto aikštėje, kur anksčiau stovėjo Vilniaus generalgubernatorius Michailo Muravjovo paminklas.  

„XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje į Vilnių atsikėlė daug rusų, kurie Rusijoje buvo persekiojami, tarp jų – poetas Josifas Brodskis, istorikas ir filosofas Levas Karsavinas,“ – pasakoja M. Nefas. Anot Irinos Jarec, buvo įdomu stabtelti prie pastato Liejyklos gatvėje, kur gyveno J. Brodskis. „Mes gerai žinome šį poetą, mėgstame jo kūrybą. Dažnai mokomės jo eilėraščius atmintinai ir deklaruojame olimpiadose, – sako ji. – Ekskursijos metu viena mergina kaip tik ir padeklamavo vieną iš jo eilėraščių.“

O štai Dashai Sipchenko labiausiai įsiminė Vilniaus šventosios dvasios vienuolynas ir cerkvė, kurioje ilsisi trijų šventųjų kankinių – Antano, Jono ir Eustachijaus – palaikai. XIV amžiuje, valdant Algirdui, jie buvo nužudyti dėl politinių motyvų, o vėliau – Maskvoje oficialiai paskelbti stačiatikių šventaisiais.

Komentarai
Komentarai: 0

Su Kovo 11-ąją!

2016-03-11

Mielieji,

Sveikiname visus su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Gražios ir prasmingos šventės!

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.