Naujienos Apie komandą

Su Vasario 16-ąja!

2016-02-16

SVEIKINAME VISUS SU VASARIO 16-ĄJA  – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA!

Nepraraskite ryšio su savo kraštu, saugokite ir branginkite jo istoriją, kultūrą ir žmones, garsinkite jį savo darbais, kurkite jo dabartį ir ateitį.

Komentarai
Komentarai: 0

Nauji metai prasidėjo su Švietimo ir mokslo ministre ir paskaita apie komunizmo pasekmes

2016-01-12

Nauji metai – naujos pažintys, susitikimai, žinios, iššūkiai... Vos pasibaigus žiemos atostogoms, šį pirmadienį, Visagino kūrybinė dirbtuvė vėl atgijo. Visaginiečių laukė ne tik paskaita-diskusija su istoriku dr. Norbertu Černiausku ir Lietuvos ...

Nauji metai – naujos pažintys, susitikimai, žinios, iššūkiai... Vos pasibaigus žiemos atostogoms, šį pirmadienį, Visagino kūrybinė dirbtuvė vėl atgijo. Visaginiečių laukė ne tik paskaita-diskusija su istoriku dr. Norbertu Černiausku ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi, bet ir susitikimas su Švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, bet apie viską nuo pradžių :)

Pirmiausia, jaunuoliai kartu su istoriku N. Černiausku aiškinosi komunizmo pasekmes rusų ir lietuvių tautoms, prisiminė, kur ir kada komunizmas buvo paplitęs, kaip tuomet gyveno žmonės.

 „Apie gyvenimą komunizmo laikais teko nemažai girdėti iš tėvų, tačiau buvo ir naujų detalių, – įspūdžiais dalijasi paskaitos-diskusijos dalyvė Irina Jarec. – Manau, kad tokią paskaitą reikėtų skaityti lietuviškose mokyklose. Kodėl? Skaitant istorijos vadovėlius susidaro įspūdis, kad nuo komunizmo daugiausia nukentėjo lietuviai, tačiau iš tikrųjų Rusijoje tais laikais buvo taip pat kaip ir Lietuvoje – tik dar blogiau.“

Irina džiaugiasi, kad istorikas tiesiog dalijosi žiniomis ir nebandė primesti nuomonės, kaip reikėtų jas vertinti. „Rusas nebūtinai buvo komunistas, o komunistas – nebūtinai rusas. Žmonės neturi kentėti dėl savo protėvių klaidų,“ – sako mergina.

Dar viena užsiėmimo dalyvė Diana Splošnova įsitikinusi, kad tiek komunizmo laikais, tiek šiandien yra ir tam tikrų pliusų, ir tam tikrų minusų.  „Dabar daug žmonių neturi darbo, o tuomet, baigdavai mokyklą ir žinojai, kad darbą turėsi. Tačiau šiandien yra daugiau laisvių, galime lengviau pirkti įvairius produktus,“ – svarsto Diana.

Po paskaitos-diskusijos visaginiečiai bendravo su Švietimo ir mokslo ministre A. Pitrėniene, kuri teiravosi, kaip jaunuoliai gyvena, ką galvoja ateitį, ir pan.

 „Ministrė sakė, kad Vilnius laukia naujų talentų, gerų studentų, kad ten reikia daug specialistų. Kalbėjom ir apie Visagino ateitį: jei po studijų čia grįšim ir ją kursim, tai Visaginas bus stiprus miestas,“ – prisimena Anastasija Semenej.

Visaginiečiai Ministrei buvo paruošę ne vieną klausimą. Pavyzdžiui, Irina Jarec atkreipė dėmesį, kad po penkių pamokų įvedus ilgąją 25 min. judėjimo pertrauką ir dėlto sutrumpinus pertraukas po 3 ir 4 pamokų, dalis jaunuolių nespėja papietauti, vėluoja į pamokas. Buvo aptarti ir kiti visaginiečiams aktualūs klausimai, tačiau dėl laiko stokos ne visi spėjo paklausti to, kas jiems rūpi.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiams – paskaita apie komunizmo pasekmės rusų ir lietuvių tautoms

2016-01-08

Na, ar jau spėjote atsigauti po žiemos švenčių ir laukiate naujų susitikimų? Ilgai laukti neteks. Jau kitą pirmadienį (sausio 11 d.) į Visagino kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Jis pasakos apie komunizmo pasekmes rusų ir lietuvių tautoms. ...

Na, ar jau spėjote atsigauti po žiemos švenčių ir laukiate naujų susitikimų? Ilgai laukti neteks. Jau kitą pirmadienį (sausio 11 d.) į Visagino kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Jis pasakos apie komunizmo pasekmes rusų ir lietuvių tautoms. Paskaitą-diskusiją ves visaginiečių pamėgtas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.30 val. 

Po paskaitos-diskusijos jaunuolių laukia susitikimas su LR Švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene. 

Kviečiame aktyviai dalyvauti!!!


Trumpai apie dr. N. Černiauską: 

Norbertas Černiauskas – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius. Dėsto paskaitas apie Lietuvos gyventojų emigraciją XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Lietuvos rezistencijos istoriją 1944–1953 m., XX a. sociokultūrinę ir kasdienybės istoriją (Lietuva ir europiniai bei sovietiniai kontekstai) ir kt. 

VšĮ Trakinių partizanai direktorius. Nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ organizatorius. Lietuvos šaulių sąjungos narys.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai susipažino su žiniasklaidos virtuve

2015-12-31

Kodėl TV žiniose tiek daug pranešimų iš Vilniaus, tačiau retai kada išgirsi minint Visaginą? Kuo skiriasi nacionalinė televizija nuo komercinės? Kaip atrenkamos naujienos žinioms? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos prieš pat didžiąsias žiemos ...

Kodėl TV žiniose tiek daug pranešimų iš Vilniaus, tačiau retai kada išgirsi minint Visaginą? Kuo skiriasi nacionalinė televizija nuo komercinės? Kaip atrenkamos naujienos žinioms? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos prieš pat didžiąsias žiemos šventes Visagino kūrybinėje dirbtuvėje atsakė LRT TV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis. Paskaitą-diskusiją vedė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kaip pastebi A. Matonis, žiniasklaidoje svarbiausia naujienos: kiek turi naujienų, tiek dėmesio iš žurnalistų ir gali tikėtis. Pasigirsta priekaištų, kad Lietuvos televizijos iš tikrųjų yra ne Lietuvos, bet Vilniaus televizijos ir dažniausiai tai yra tiesa. Tai lemia objektyvios priežastys. Pirmiausia, daugelis svarbiausių dalykų vyksta būtent sostinėje, kur dirba Prezidentė, Seimas ir Vyriausybė, kur priimami daugeliui svarbūs sprendimai. A. Matonio teigimu, ėmęs vadovauti LRT TV naujienų tarnybai, jis siekė, kad LRT netaptų tik Vilniaus televizija. Be centrinės būstinės sostinėje LRT taip pat turi regioninius biurus Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje, todėl, anot naujienų tarnybos vadovo, gerokai daugiau naujienų perduoda iš regionų nei kitos televizijos.

A. Matonis nevynioja žodžių į vatą: „korespondentų negali būti visur, nes Jūs mokate už šios televizijos išlaikymą“. Jei šiuo metu už nacionalinio transliuotojo išlaikymą kiekvienam gyventojui per metus tenka mokėti po maždaug 3 eurus, tai paskyrus korespondentus visoje Lietuvoje, ši suma ūgteltų iki 10 eurų, skaičiuoja Visagino kūrybinės laboratorijos svečias.

Be įstatymų, kuriais privalo vadovautis visos televizijos, LRT papildomai turi laikytis ir LRT įstatymo, kuriame numatyta, kad turi būti „skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija“. Deja, kaip pastebi A. Matonis, daugeliui šie dalykai yra mažiau įdomūs nei, tarkime, serialas „Moterys meluoja geriau“, kriminalai, Radži ir Cicino koncertai, ir pan. Vis dėlto, laikantis minėto įstatymo, LRT tenka rodyti laidas, reportažus net tokiomis temomis, kurios įdomios vos 1–3 proc. gyventojų.

„Dažnai būna didesnė problema ne ką rodyti, bet ko nerodyti, nes jeigu rodyti viską, kas yra įdomu arba privalu, mes jau niekaip netilptume į savo žinių laidas,“ – atvirauja A. Matonis, todėl akivaizdu, kad kas dieną tenka iš didžiulio naujienų kruopščiai atsirinkti pačias svarbiausias.

Po paskaitos-diskusijos visaginiečiai taip pat dalyvavo praktiniame užsiėmime. Jo metu jaunuoliai kartu su D. Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte aiškinosi, kaip rašyti žinutes ir pranešti savo naujienas socialiniuose tinkluose, ėmė interviu ir rengė trumpus vaizdo reportažus.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai gerins žiniasklaidinio raštingumo įgūdžius

2015-12-20

Pirmadienį (gruodžio 21 d.) Visagino jaunimas susipažins su žiniasklaidos veikimo principais, aiškinsis, kaip formuojamas žiniasklaidos priemonių turinys, kaip, kam ir kur pranešti savo naujienas, kaip bendrauti su žurnalistais ir kitomis tikslinėmis ...

Pirmadienį (gruodžio 21 d.) Visagino jaunimas susipažins su žiniasklaidos veikimo principais, aiškinsis, kaip formuojamas žiniasklaidos priemonių turinys, kaip, kam ir kur pranešti savo naujienas, kaip bendrauti su žurnalistais ir kitomis tikslinėmis grupėmis.

Užsiėmimas prasidės paskaita-diskusija, kuria ves žurnalistas, politikos apžvalgininkas Audrius Matonis. Vėliau viešinimo komandą ir visus kitus, norinčius įgyti praktinių įgūdžių, kaip rašyti žinutes, kur ir kaip dažnai jas skelbti, kokias nuotraukas naudoti, ir pan., kviečiame dalyvauti praktiniuose mokymuose su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte.

VISŲ LABAI, LABAI LAUKIAME!

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.